Neuchatelio krizė

Neuchâtelio krizė (Nešatèlio krzė), 1856–57 tarptautinė krizė dėl Neuchâtelio statuso. 1707 išmirus Neuchâtelio kunigaikščių linijai gyventojai nominaliu valdovu išsirinko Prūsijos karalių Frydrichą I. Per Napoleono karus Prūsija šią valdą prarado. Vienos kongresas (1814–15) Neuchâtelio kantonui suteikė dvigubą statusą: jis tapo Šveicarijos konfederacijos dalimi ir kartu liko asmeniškai Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui III priklausančia kunigaikštyste, nesujungta su Prūsijos karalyste. Prūsijai lojali vietos aristokratų Pourtalèsų giminė surengė nesėkmingą sąmokslą, mėgindama užgrobti valdžią. Sąmokslininkai buvo suimti. Prūsija pareikalavo juos paleisti ir rengėsi karui. Šveicarijai pagalbą pasiūlė Prancūzija ir Didžioji Britanija. Paryžiaus konferencijoje (1857 03–04) ginčas išspręstas taikiai: Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV atsisakė pretenzijų į realią Neuchâtelio kantono valdžią, pasiliko tik titulą.