nèurai (gr. neuroi), senovės gentys, 6–5 a. pr. Kr. gyvenusios maždaug prie Dniestro ar Pietų Bugo aukštupio, galbūt ir Pripetės baseine.
Pasak Herodoto, neurai gyveno į šiaurę nuo skitų, už didžiulio ežero – juo galėjo būti Pripetės pelkės. Dar neurai minimi Plinijaus Vyresniojo (vadina neuroe), Amiano Marcelino (nervi, nerui), vadinamojo bavarų geografo (neriuani) veikaluose. Daugelis tyrėjų (V. Piersonas ir kiti) neurus sieja su baltais.
Neurų vardas dažniausiai siejamas su Narevo upės, baltiškai Naura, pavadinimu (pvz., J. Otrębskis manė, kad neriuani yra sulotyninta baltiško pavadinimo naruvėnai – Narevo baseino gyventojai – forma). Kiti mokslininkai neurus laikė slavų (P. J. Šafaříkas, L. Niederle ir kiti), bendrais baltų ir slavų (J. Czekanowskis, P. Kiparsky) protėviais arba finougrais.