neurochèmija (neur… + chemija), biochemijos sritis, tirianti nervų sistemoje ir nervinėse ląstelėse vykstančius cheminius procesus. Tai jonų apykaita, nervinio impulso cheminis perdavimas sinapsėse, neuromediatoriai ir įvairios neuropeptidų savybės, jų sąveikos, neurohumoralinė reguliacija, nervinio audinio – ląstelių membranos, protoplazmos, subląstelinių darinių, tarpneuroninės terpės cheminė sudėtis, biologiškai aktyvių medžiagų poveikis nervų sistemai. Nervų sistemos sistemingi biocheminiai tyrimai pradėti po 1954. Neurochemijos sritis, tirianti cheminius procesus, vykstančius realizuojant pagrindines nervines funkcijas (pvz., jaudinimo kilimas ir sklidimas, nuotaikos kaita veikiant psichotropinėms medžiagoms), vadinama funkcine neurochemija. Neurochemijos tyrimai svarbūs tiriant neurogenezės, smegenų plastiškumo, mokymosi ir atminties mechanizmus, psichikos būklių kaitos priežastis, psichikos ligų ir smegenų aktyviųjų medžiagų (endorfinų, enkefalinų, neuromediatorių) sąsajas.
Leidžiamas žurnalas Journal of Neurochemistry (Londonas, nuo 1956).
1868