neurogenèzė (gr. neuron – gysla, styga + genesis – kilmė, atsiradimas), nervinių ląstelių formavimasis, augimas ir brendimas. Nervinė ląstelė (nervų sistemos pagrindinis struktūrinis vienetas) formuojasi iš išorinio užuomazginio sluoksnio nespecializuotų ląstelių (dėl gebėjimo dalytis jos dar vadinamos kamieninėmis ląstelėmis). Neurogenezė yra kelių fazių: kamieninių ląstelių susidarymas; kamieninės ląstelės dalijasi į progenitorines, arba giminines ląsteles (savo forma šiek tiek primenančias nervines ląsteles); gimininė ląstelė dalijasi į dvi naujas ląsteles – glioblastą ir neuroblastą; neuroblastas ir glioblastas dalijasi atitinkamai į glijos ląsteles (astrocitai, oligodendroglialinės ląstelės) ir specializuotas nervines ląsteles (pvz., tarpiniai neuronai, motoneuronai). Dauguma nervinių ląstelių ir didelė dalis glijos ląstelių gaminasi gemalinėse (terminalinėse) zonose. Ankstyvosiose raidos stadijose šios zonos yra smegenų skilvelių paviršiuje. Baigusios dalijimosi ciklą nervinės ląstelės migruoja (šliaužia glijos skaidulomis) į žievę ir kitas galvos smegenų sritis, specializuojasi konkrečioms funkcijoms vykdyti. Migracija prasideda aštuntą ir baigiasi šešioliktą nėštumo savaitę. 20 amžiuje buvo manoma, kad nervinių ląstelių dalijimasis baigiasi šeštąjį nėštumo mėnesį ir jų skaičius smegenyse gali tik mažėti. 21 a. tyrimai rodo, kad kai kuriose smegenų srityse (pvz., hipokampe) neurogenezė gali vykti ir po gimimo (ypač po smegenų pažeidimo) ar net visą gyvenimą (reiškinys vadinamas brandaus amžiaus neurogeneze). Neurogenezė labai jautri įvairiems aplinkos poveikiams, siejama su mokymusi, stresu, jos nuokrypiais aiškinami smegenų raidos įvairūs sutrikimai ir ligos (pvz., Parkinsono liga). Neurologinius sutrikimus bandoma gydyti smegenų kamieninių ląstelių persodinimais (kol kas vyksta bandymai su gyvūnais). Prie neurogenezės reiškinio priskiriamas ir naujų sinapsių (nervinių ląstelių kontaktų) susidarymas – svarbus mokymuisi, augimo ir brendimo laikotarpiu.
1868