neuroleptikai

neurolèptikai (neur… + gr. lēptikos – gebantis griebti), antipsichoziniai vaistai, veikiantys centrinės nervų sistemos (psichikos) funkcijas. Daugelis neuroleptikų blokuoja dopamino, serotonino, muskarino ir alfa adrenoreceptorius. Sukelia vadinamąją neurolepsiją, kai slopinama aukštoji nervinė veikla, spontaniniai judesiai, sumažėja domėjimasis aplinka ir afektinės (nuotaikos) reakcijos, susilpnėja reagavimas į aplinkos dirgiklius, atsiranda mieguistumas, bet intelektas išlieka. Palengvina psichozės simptomus, ypač ūminius – haliucinacijas, kliedesius, psichomotorinį sujaudinimą, priešiškumą, nemigą, vidinę įtampą. Skiriami tipiniai (haloperidolis, trifluoperazinas, flufenazinas ir kiti), sukeliantys daugiau nepageidaujamų reakcijų, ir netipiniai – naujos kartos (amisulpridas, risperidonas, olanzapinas, ziprazidonas ir kiti) neuroleptikai. Daugelis nepageidaujamų reakcijų atsiranda dėl poveikio į receptorius. Dažniausiai pasitaiko ekstrapiramidiniai sutrikimai (liežuvio, veido, kaklo ir nugaros raumenų spazmai, nuolatinis judėjimas, drebulys, judesių sustingimas), rečiau – endokrininiai (hiperprolaktinemija, amenorėja, galaktorėja), šlapinimosi sutrikimai, vidurių užkietėjimas, kraujospūdžio sumažėjimas, ejakuliacijos sutrikimai, impotencija. Neuroleptikai vartojami šizofrenijai, bipoliniam afektiniam sutrikimui, kitoms psichozėms gydyti, trumpalaikiam labai didelio nerimo papildomam gydymui. Skiriami psichomotoriniam sujaudinimui, elgesiui (pvz., agresijai) koreguoti, t. p. chemoterapijos sukeltam pykinimui slopinti, demencijai, depresijai, asmenybės sutrikimams, delyrui, autizmui ar kitiems raidos sutrikimams gydyti.