neuromotòrinė sistemà (neur… + lot. motor – judintojas), motòrinė nèrvų sistemà, stuburinių gyvūnų judesių ir judėjimo piramidinė (tiesioginio) ir ekstrapiramidinė (netiesioginio) reguliavimo subsistemos. Piramidinę neuromotorinę sistemą sudaro motorinė žievė (kaktinės skilties užpakalinės dalies 4 laukelis). Jos piramidinės nervinės ląstelės ataugos yra susijungusios su smegenų kamieno ir stuburo smegenų motoneuronais, kuriuos pasiekia nervinių skaidulų laidais. Smegenų kamieno ir stuburo smegenų motoneuronai, jų skaidulos, galvos arba stuburo smegenų nervais siekia atitinkamas raumenų grupes. Judesio (pvz., sugniaužti kumštį, pagrūmoti pirštu) formavime dalyvauja visos galvos smegenys, ypač esančios prieš 4 laukelį. Piramidinė neuromotorinė sistema yra polisinapsinė: veiksmo idėja kyla kaktos skiltyse arba veikiant išoriniam dirginimui (pvz., kažkas sujuda prieš akis), tada sujaudinami projekcinės motorinės žievės (4 laukas) neuronai, kurie siunčia signalus smegenų kamieno ir stuburo smegenyse esantiems motoneuronams, pastarieji – raumenų ląstelėms. Dalis somatinių refleksų realizuojami tiesiogiai nepasiekiant didžiųjų pusrutulių žievės (pvz., kelio ar rankos atitraukimo refleksai). Smegenų kamieno motoneuronai kontroliuoja galvos ir veido, stuburo smegenų motoneuronai – likusius griaučių dalies raumenis. Dauguma (iki 90 %) abiejų piramidinių laidų nervinių skaidulų kryžiuojasi. Kairiojo pusrutulio motorinė žievė kontroliuoja kūno dešiniosios pusės raumenis, dešiniojo pusrutulio motorinė žievė – kairiosios pusės raumenis. Neuromotorinės sistemos skaidulų pluošto skersinis pjūvis yra trikampio (piramidės) formos, dėl to ir visa sistema vadinama piramidine. Buvo pastebėta, kad be piramidinės neuromotorinės sistemos yra daug kitų smegenų struktūrų, reguliuojančių judesio plastiškumą, tikslumą, koordinuojančių sudėtingus judesius, rankos ir akies judesius, padedančių išlaikyti pozą. Šių papildomų struktūrų kompleksas vadinamas ekstrapiramidine neuromotorine sistema. Jai priklauso smegenų pagrindo branduoliai (blyškusis kamuolys, kiautas ir uodegotasis branduolys), vidurinių smegenų raudonasis branduolys ir juodoji medžiaga, kai kurie tarpiniai smegenų branduoliai ir tinklinis darinys, smegenėlės, su pusiausvyros ir pozos palaikymu susijusios smegenų kamieno struktūros.
Piramidinės neuromotorinės sistemos pažeidimai sukelia pavienių galūnių, vienos kūno pusės arba abipusius paralyžius ir parezes (judesių susilpnėjimus), ekstrapiramidinės neuromotorinės sistemos pažeidimai – distoniją (lėtus nevalingus raumenų susitraukimus, sukeliančius sukamuosius judesius), miokloniją (nevalingus galūnių traukulius), tikus (staigius pasikartojančius, kartais ritmingus galūnių ar veido raumenų trūkčiojimus), chorėjas (nevalingus viso kūno traukulius), balizmą (daikto metimą primenančius judesius), atetozę (lėtus, nevalingus, spazmų pobūdžio judesius), drebulį (galūnių arba viso kūno), ataksiją (judesių koordinacijos sutrikimą) ir kitokius judesių sutrikimus. Dažniausi judesių sutrikimai yra Parkinsono liga, Huntingtono chorėja, Wilsono liga, Tourette’o sindromas, vaikų cerebrinio paralyžiaus įvairios atmainos. Abiejų neuromotorinių sistemų struktūros ir funkcijos tiriamos elektrofiziologiniais, ultragarso ir kitais metodais, kompiuterine ir magnetinio rezonanso tomografija. Nepažeistų smegenų abi neuromotorinės sistemos dirba koordinuotai ir sudaro vieningą funkcinę sistemą.
1868
-piramidinė sistema