neuropeptidai

neuropeptdai (neur… + peptidai), nerviniame audinyje aptinkama baltyminė medžiaga (nedidelės aminorūgščių grandinės), kuri veikia kaip neuromediatorius ar hormonas. Yra 50–300 neuropeptidų. Skirtingose nervų sistemos dalyse randamos įvairios jų grupės. Neuropeptidų klasifikacijos nėra. Kartais šiai aktyvių medžiagų grupei priskiriamos ir nebaltyminės kilmės medžiagos (pvz., azoto oksidas). Dažniausios neuropeptidų grupės yra enkefalinai, endorfinai ir kiti. Neuropeptidai skatina nervinio audinio mitybos, jaudinimo perdavimo tarp nervinių ląstelių, neuromediatorių aktyvumo, naujų sinapsių (kontaktų tarp nervinių ląstelių) susidarymo ir kitas funkcijas. Dažnai neuropeptidai esti aksonų galūnėse (presinapsinėse pūslelėse) kartu su neuromediatoriais, pvz., noradrenalinas būna su galaninu, neuropeptidu Y, cholecistochininu, adrenalinas su neurotenzinu, serotoninas su medžiaga P, enkefalinu, dopaminas su cholecistochininu. Skirtingų smegenų struktūrų neuromediatorių ir neuropeptidų deriniai būna nevienodi. Iš svarbesnių neuropeptidų paminėtinas oksitocinas, somatotropinas (augimo hormonas), adrenokortikotropinis hormonas (kortikotropinas; jo kiekis padidėja streso metu), β endorfinas (reguliuoja malonumo ir skausmo jutimus).

1868