neuròzė (neuronas + gr. ōsis – ligos procesas, būsena), psichikos sutrikimų kompleksas, kurį sukelia psichogeninės priežastys. Realybės suvokimas neuroze sergantiems asmenims nesutrinka, todėl jie dažniausiai laikosi įprastinių socialinių normų. Anksčiau neuroze būdavo vadinama daugelis ne tik psichikos, bet ir nervų sistemos ligų. Kai kuriose šalyse šio termino visiškai atsisakyta. Dabartinėje ligų klasifikacijoje vartojamas neurozinių sutrikimų terminas. Jie gali pasireikšti baime ir nerimu, kurį sukelia tuo metu ligoniui pavojaus nekeliančios aplinkybės, gyvūnai ar daiktai (fobiniai nerimo sutrikimai), nuolatiniu nerimu, kuriam atsirasti nėra aiškios priežasties (generalizuotas nerimo sutrikimas), panikos priepuoliais, per kuriuos padažnėja kvėpavimas ir pulsas, trūksta oro, išpila prakaitas, dreba kūnas, tirpsta rankos ir kojos, svaigsta galva, kyla baimė numirti. Toks priepuolis ištinka staiga, pasiekia intensyvumą per 10 minučių. Priepuoliui praėjus kyla naujų priepuolių baimė, susirūpinimas dėl priepuolių padarinių. Neurozinio sutrikimo metu gali varginti įkyrios mintys ar veiksmai (obsesinis kompulsinis sutrikimas). Seniau isterija arba isterine neuroze vadinta sutrikimų grupė dabar vadinama disociaciniais (konversiniais) sutrikimais. Jie gali pasireikšti paralyžiumi, jutimo, atminties ir kitais sutrikimais, kuriuos sukelia ne nervų sistemos ligos, bet psichologinės priežastys. Neuroziniams sutrikimams taip pat priskiriama neurastenija. Veiksmingiausiai neuroziniai sutrikimai gydomi derinant psichoterapiją su nerimą mažinančiais vaistais.
2695
-neurozinis sutrikimas