neuruliãcija, žmogaus ir chordinių gyvūnų gemalo nervinio vamzdžio formavimosi procesas, kurį indukuoja chorda. Virš chordos esančios ektodermos ląstelės didėja, tankėja ir suformuoja nervinę plokštelę, kuri įdumba ir susidaro nervinė vaga. Vagos klostės kyla aukštyn, artėja viena prie kitos ir suauga. Taip susisukęs nervinis vamzdis atsiriboja nuo paviršiaus ektodermos. Dalis klosčių ląstelių suaugimo metu atsiskiria, išsidėsto tarp nervinio vamzdžio ir ektodermos paviršiaus ir suformuoja nervinę skiauterę. Tokia neuruliacija vadinama pirmine. Gyvūnų, turinčių uodegą, nervinio vamzdžio uodeginis galas formuojasi antrinės neuruliacijos būdu (po uodegos ektoderma esančios mezenchimos ląstelės suformuoja nervinę stygą, kurioje pamažu atsiranda spindis). Iš nervinio vamzdžio formuojasi galvos ir nugaros smegenų neuronai ir gliocitai, iš nervinės skiauterės – periferinės nervų sistemos neuronai ir gliocitai, chromafininės, pigmentinės ir kitos ląstelės, galvos mezenchima.
2064