Neustrijà (Neustria), 6−8 a. Merovingų dinastijos laikotarpio Frankų valstybės vakarinė dalis. Tęsėsi nuo Šeldės upės iki Luaros upės (apytikriai dabartinės Prancūzijos šiaurinė dalis; centrai Soissons’as, Paryžius).
Pirmąkart paminėta 511 frankų karaliui Chlodvigui I padalijus Frankų valstybę savo sūnums. Į pietus nuo jos buvo Akvitanija, į rytus − Burgundija ir Austrazija. Su pastarąja Neustrijos valdovai beveik nuolatos kariavo. Vienas pirmųjų Karolingų Austrazijos majordomas Pipinas II 687 sumušė neustriečius ir prisijungė Neustriją.
Vėliau, valdant Karolingams, Neustrijos vardu vadinta žemė tarp Senos ir Luaros upių. Čia 861 įkurtos dvi Neustrijos markos: viena gintis nuo bretonų, kita − nuo vikingų (išnyko 10 a., valdant Kapetingams). 11−12 a. Neustrijos vardu kartais vadinta Normandija.