neutralizãcija (lot. neuter – nė vienas iš dviejų), kalbos elementų priešpriešos (opozicijos) išnykimas griežtai apibrėžtomis sąlygomis. Pvz., lietuvių kalboje minkštasis [k'] ir kietasis [k] atlieka žodžių ir jų formų skiriamąją funkciją prieš užpakalinės eilės balsius (plg. kiùrti : kùrti, puikiùs : puikùs, plkio : plko) – tai stiprioji šios priešpriešos pozicija. Kitose (silpnosiose) pozicijose įvyksta šių fonemų ir apskritai minkštųjų bei kietųjų priebalsių opozicijos neutralizacija: žodžio gale ir prieš kietuosius priebalsius galimas tik kietasis [k], prieš priešakinės eilės balsius – tik minkštasis [k'] (plg. m[k']i : m[k], plikiùs : plikùs, bet pl[k']i). Balsių eilės opozicija neutralizuojama po minkštųjų priebalsių, čia galimi tik [e·], [e]; [a·] ir [a] netariami (pvz., suñkią [suñ.'k'e·], šalià [šal'è]). Priebalsių skardumo duslumo opozicija neutralizuojama žodžio gale (vartojami tik duslieji priebalsiai, pvz., daũg [daũ.k'], bemàž [bemàš]) ir prieš kitus priebalsius (prieš skardžiuosius galimi tik skardieji, pvz., nèšdavo [nèždavo], prieš dusliuosius – tik duslieji, pvz., gróbti [gróp't'i]).
905