neutrofilai

neutroflai (lot. neuter – nei vienas, nei kitas; nė vienas iš dviejų + gr. philos – bičiulis, mėgėjas), neutrofliniai granuloctai, kraujo granulocitų rūšis. Gausiausi (sudaro 60–70 %) ir judriausi iš visų leukocitų. Sveiko žmogaus 1 μl kraujo yra 3–6 tūkst. neutrofilų. Apvalūs, 10–15 μm dydžio, turi citoplazmoje granulių, kurios dažosi neutraliais dažais (iš čia neutrofilų pavadinimas) ir segmentuotą, sudarytą iš 3–5 segmentų, branduolį. Neutrofilai gaminami kaulų čiulpuose, iš čia į kraujotaką patenka subrendę segmentuoti neutrofilai ir nedidelis kiekis jaunesnių (mažiau subrendusių) – lazdelinių neutrofilų, turinčių lazdelės formos branduolį. Kilus infekcijai kraujuje daugėja lazdelinių neutrofilų, t. p. gali atsirasti dar jaunesnių neutrofilų – metamielocitų ir mielocitų. Kraujuje cirkuliuoja iki 12 valandų, vėliau patenka į audinius. Atlieka organizmo apsauginę funkciją, nes atkeliavę į infekcijos židinį fagocituoja mikroorganizmus, svetimkūnius, pažeistų ląstelių liekanas (todėl vadinami mikrofagais), neutralizuoja toksinus, išskiria pirogenus – medžiagas, kurios lemia kūno temperatūros padidėjimą. Žuvę neutrofilai kartu su suirusių audinių liekanomis sudaro pūlius.

2064