Nevadà (Nevada), NV, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose.
Plotas 284 400 km2. 3,18 mln. gyventojų (2022).
Centras – Carson City (58 100 gyventojų, 2022).
Didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Las Vegasas (656,3), Hendersonas (331,4), Reno (273,4), North Las Vegasas (280,5), Enterpriseʼas (237,0), Spring Valley (224,0), Sunrise Manoras (209,3), Paradise’as (192,9); visi, išskyrus, Reno priklauso Las Vegaso aglomeracijai. 30,3 % Nevados gyventojų kalba ispaniškai (2022).
Nevados kraštovaizdis
Didumą Nevados teritorijos užima Didžiojo Baseino kalnynas. Iš vakarų prieina Sierra Nevados kalnų dalys; juose, netoli Kalifornijos valstijos sienos, yra aukščiausia Nevados vieta – Boundary Peako kalnas (aukštis 4005 metrai). Nevados pietuose – Mojave’ių dykumos dalis. Yra karstinių reljefo formų. Nevados vakaruose dažni žemės drebėjimai.
Subtropinis žemyninis klimatas, aukščiausia sausio temperatūra 3–7 °C, liepos 31–34 °C, žemiausia atitinkamai nuo –6 iki –13 °C ir 9–12 °C. Per metus iškrinta 200–300 mm kritulių. Svarbiausios upės – Humboldtas, Truckee, Carsonas, Walkeris, Meadas, Owyhee; Nevados pietrytiniu pakraščiu teka Koloradas. Didžiausi ežerai – Pyramido, Walkerio, Winnemuccos. Dirvožemiai daugiausia pradžiažemiai, gipsažemiai, kaštonžemiai. Miškai užima 15,1 % Nevados teritorijos. Auga eglės, pušys, kaktusai. Mirties slėnio, Didžiojo Baseino nacionaliniai parkai.
Kasama auksas (Carlino, Rutho telkiniai), sidabras (Pioche), cinko, vario, geležies, volframo, gyvsidabrio (McDermittas – didžiausias telkinys Jungtinėse Amerikos Valstijose), ličio (Silver Peako telkinys) rūdos, baritas, smėlis, žvyras, molis, gipsas, juvelyriniai akmenys. Gaunama nafta.
88 % elektros energijos gaunama iš kitų valstijų (2019). Apie du trečdalius Nevadoje gaminamos elektros energijos gamina gamtinėmis dujomis kūrenamos šiluminės elektrinės; yra geoterminių ir saulės elektrinių.
Spalvotoji metalurgija, aviacijos, poligrafijos, statybinių medžiagų (cemento), maisto (ypač karamelės), chemijos (plastikų) pramonė, elektros įrenginių gamyba. Pramonės svarbiausias centras – Hendersonas. Auginama kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai, liucernos, vilnamedžiai, bulvės, svogūnai, vaismedžiai. Veisiama galvijai ir avys.
Turizmas (lošimo namai, viešbučiai, vandens sportas); Las Vegasas ir Reno – didžiausi Jungtinių Amerikos Valstijų azartinių lošimų centrai. Žvejyba, medžioklė. Per Nevadą eina Salt Lake City–Sacramento, Los Andželo–Salt Lake City plentai ir geležinkeliai. Las Vegaso ir Reno tarptautiniai oro uostai. Yra karinių bazių.
Istorija
Pirmieji į dabartinę Nevados teritoriją (čia gyveno mohaviai, pajutai, šošonai ir kitos indėnų gentys) 18 a. antroje pusėje atkeliavo ispanų misionieriai pranciškonai. Regionas priklausė Naujosios Ispanijos vicekaralystei, nuo 1821 – Meksikai. 1825 jo šiaurinę ir centrinę dalį bandė panaudoti Hudsono įlankos bendrovės prekeiviai. 19 a. 4–5 dešimtmetyje kolonistai ir aukso ieškotojai per dabartinę Nevadą vyko į Kaliforniją. Po 1846–48 Jungtinių Amerikos Valstijų–Meksikos karo ji atiteko Jungtinėms Amerikos Valstijoms, buvo Kalifornijos, nuo 1850 – Jutos dalis. Nuo 1850 čia apsigyveno daug mormonų.
1859 Comstock Lode radus aukso ir sidabro, kolonistų labai padaugėjo (iki 20 a. 4 dešimtmečio pradžios kasyba buvo Nevados ūkio pagrindas). 1861 sudaryta Nevados teritorija, 1864 ji tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 36 valstija.
Po II pasaulinio karo Nevada pagarsėjo kaip pramogų, legalizuotų azartinių žaidimų ir palengvintų vedybinių skyrybų centras. Nuo 20 a. 6 dešimtmečio iki 1992 Nevadoje buvo vykdomi požeminiai branduoliniai bandymai. 85 % Nevados žemės priklauso federalinei vyriausybei.