Nevėžio žemuma

Nevėžio žemuma

Nevžio žemumà, moreninė lyguma Lietuvos vidurinėje dalyje. Apima Nevėžio baseiną. Ribojama moreninių kalvagūbrių (Adomynės, Viešintų kalvagūbris, Kavarsko, Veprių, Lapių, Vilkijos kalvagūbris, Pernaravos, Krakių, Baisogalos, Šeduvos, Radviliškio). Šiaurinė riba neryški – Nevėžio ir Lėvens takoskyra. Paviršius formavosi tirpstant Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos Nevėžio plaštakai. Žemumoje skiriami trys lygmenys: Traupio (absoliutusis aukštis 80–90 m), Pagirių (70–80 m) ir Nevėžio paslėnio (65 m) lygumos. Žemiausiame lygmenyje gausu meridianinės krypties žemų (iki 10 m aukščio) gūbrių, bangų ir kalvų virtinių. Nevėžio žemumos upių tinklas tankus (iki 1,2–1,4 km/km²), upės nevandeningos. Daug nenuotakių plotų. Žemumoje vyrauja moreniniai priemoliai, kai kur padengti plonu smėlio sluoksniu. Dirvožemiai sekliai glėjiškieji rudžemiai, karbonatingieji šlynžemiai, kai kur glėjiškieji smėlžemiai. Nevėžio žemuma miškinga (20–30 %). Vyrauja mišrūs lapuočių miškai; auga beržai, drebulės, ąžuolai, uosiai, eglės ir pušys. Kraštovaizdis lygumų, sukultūrintas, intensyviai naudojamas žemdirbystei, jį paįvairina miškais apaugę gūbriai ir upių slėniai.

2341