nevisavertiškumo kompleksas

nevisavertiškùmo komplèksas, menkavertiškùmo komplèksas, nepilnavertiškùmo komplèksas, komplèksas (lot. complexus – junginys, derinys), perdėtas rūpinimasis savo verte, atsiradęs nepavykus įveikti menkumo, netinkamumo ar nesaugumo jausmo. Nevisavertiškumo kompleksas kyla iš vaikystėje patirtų skriaudų, dėl fizinio ir psichinio nebrandumo (silpnumo, bejėgiškumo ir priklausomybės nuo suaugusiųjų, organų nevisavertiškumo) ir gali išlikti visą gyvenimą. Nevisavertiškumo komplekso sampratą 20 amžiaus pradžioje sukūrė austrų psichologas A. Adleris. Jis teigė, kad nevisavertiškumo kompleksas yra svarbiausia žmogaus socialinio aktyvumo varomoji jėga, skatinanti siekti tikslo, pripažinimo, tobulumo, ieškoti vietos tarp kitų žmonių. Jei tikslai realūs – asmenybės raida normali, jei siekiama nerealaus pranašumo – asmenybė tampa neurotiška, agresyvi ir asociali. Esant stipriam nevisavertiškumo kompleksui būtina psichoterapija. Sėkmingą nevisavertiškumo komplekso įveikimą A. Adleris pavadino vienu iš gynybos mechanizmų – kompensacija.