Nevos mūšis

Nevõs mšis, Didžiojo Naugardo ir Švedijos kariuomenių mūšis, vykęs 1240 07 15 prie Nevos upės. Švedai siekė užimti Nevos žiotis – vienintelį Didžiojo Naugardo ir visos Šiaurės vakarų Rusios išėjimą į Baltijos jūrą – ir Ladogos miestą (Volchovo žemupyje). Jų kariuomenė, vadovaujama veikiausiai jarlo Birgerio Magnussono (karaliaus Eriko XI žento ir artimiausio patarėjo), su sąjungininkais norvegais ir suomiais laivais Neva plaukė Ladogos link. Pasinaudojusi rūku Naugardo kunigaikščio Aleksandro vadovaujama kariuomenė netikėtai puolė švedų stovyklą Ižoros dešiniajame krante, Nevos ir Ižoros santakoje. Jie sunaikino tiltelius, jungiančius švedų laivus su krantu. Dėl to dalis švedų liko laivuose. Krante netikėtai užkluptus ir kovai nepasirengusius švedus rusų raiteliai ir pėstininkai sumušė palei Nevą ir Ižorą. Tik nedaugeliui jų pavyko prasibrauti iki laivų ir išsigelbėti. Už šią pergalę kunigaikštis Aleksandras buvo pramintas Neviškiu. Pasak metraščių, mūšyje jis jarlui Birgeriui Magnussonui išdūrė akį. Nevos mūšis keliems dešimtmečiams sustabdė Švedijos kariuomenės veržimąsi į Šiaurės vakarų Rusią ir jai pavaldžias teritorijas.