nganasãnai (savivardis nia’a), Azijos tauta. Gyvena Rusijos Federacijos Krasnojarsko krašte, Taimyro (Dolganų-Nencų) autonominėje apygardoje. 21 a. pradžioje buvo apie 1300 nganasanų. Kaba nganasanų kalba (uraliečių kalbos), rusų kalba. Raštas sukurtas 20 a. 9 dešimtmetyje kirilikos pagrindu. Tikintieji animistai (šamanizmas, gamtos motinų kultas), išlikusi sakralinė nganasanų šamanų vartojama kalba. Svarbiausi verslai – medžioklė, žvejyba. Nuo 19 a. paplito klajoklinė elnininkystė. Giminystė bilateralinė. Tradicinis būstas – kūginis, palapinės tipo (čiumas). Moterų tradiciniai drabužiai – elnenų kailiniai, dėvima pastorinta kepurė, vyrų – elnenų kailiniai su gobtuvu. Tradicinis maistas – elniena, žuvys.
Nganasanai susidarė pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų samodiečiams asimiliavus vietinius elnių medžiotojus. Vėliau nganasanai asimiliavo kai kurias evenkų ir dolganų grupes.
2840