Rescher Nicholas (Nikolas Rèšeris) 1928 07 15Hagen (Šiaurės Reinas-Vestfalija) 2024 01 05Pittsburghas (Pensilvanijos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas, logikas. Analitinės filosofijos atstovas. Dr. (1951). Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (2009).
Išsilavinimas ir veikla
1938 su tėvais emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1951 baigė Princetono universitetą. 1952–53 per Korėjos karą tarnavo Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų pėstininkų korpuse. 1957–61 dėstė Lehigh universitete Bethleheme. Nuo 1961 dėstė Pittsburgho universitete. Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (Rytų padalinio, 1989–90). Įsteigė ir redagavo akademinius žurnalus American Philosophical Quarterly (1964–93), History of Philosophy Quarterly (1984–92), Public Affairs Quarterly (1987–91).
Tyrimų sritys ir idėjos
N. Rescheris derino mokslo filosofijos, idealizmo ir pragmatizmo idėjas. Pabrėždamas mokslo ir žmogaus gebėjimo pažinti ribotumą bei netobulumą teigė, kad egzistuoja pažini objektyvi tikrovė, atmetė skepticizmą ir reliatyvizmą. Pasak jo, mokslo žinių teisingumą lemia jų praktinė nauda, neprieštaringumas, suderinamumas ir rišlumas. Anot N. Rescherio, metafizika yra svarbi, nes tiria gamtos mokslų prielaidas, kurių šie negali ištirti. Nagrinėjo epistemologijos (ją tirdamas taikė kiekybinius metodus), mokslo filosofijos (sukūrė mokslo progreso eksponentinio sulėtėjimo teoriją), metafizikos, metafilosofijos, paradoksų teorijos, etikos, bioetikos (vienas pirmųjų tyrinėtojų), vertybių teorijos, futurologijos, filosofijos istorijos (G. W. Leibnizo, I. Kanto, Ch. S. Peirceʼo idėjų, arabų modalinės logikos) klausimus. Plėtojo matematinę logiką (sukūrė Rescherio kvantorių), modalinę logiką, daugiareikšmę logiką, komandų logiką, laiko logiką (sukūrė Rescherio operatorių).
Nicholas Rescher (2011)
Veikalai
Parašė daugiau kaip 400 mokslo straipsnių, daugiau kaip 100 knygų; svarbesnės: Koherencinė tiesos teorija (The Coherence Theory of Truth 1973), Metodologinis pragmatizmas (Methodological pragmatism 1977), Mokslinis progresas (Scientific Progress 1978), Mokslo ribos (The Limits of Science 1984), Sistemų kova (The Strife of Systems 1985), Racionalumas (Rationality 1988), Pragmatinio idealizmo sistema (A System of Pragmatic Idealism 3 t. 1991–93), Sėkmė (Luck 1995), Paradoksai: Jų šaknys, sritis ir sprendimas (Paradoxes: Their Roots, Range, and Resolution 2001), Scholastinės meditacijos (Scholastic Meditations 2005), Filosofinė dialektika: Esė apie metafilosofiją (Philosophical Dialectics: An Essay on Metaphilosophy 2006), Valios laisvė (Free Will 2009), Protas ir religija (Reason and Religion 2013), Vertybių nenuspėjamumas (The Vagaries of Value 2014), Etiniai svarstymai (Ethical Considerations 2015), Konceptų auditai (Concept Audits 2016), Esė apie Leibnizą (Leibniz Essays), Esė apie Kantą (Kant Essays, abi 2018).