Ničiren (Nichiren, Ničirènas), tikr. Zennichi 1222 03 30Kominato (Čibos prefektūra) 1282 11 14Ikegami, japonų filosofas.
Gyvenimo faktai
Apie 1237 tapo budistu. Keliavo po įvairius vienuolynus, mokėsi džiodo šiū, dzen, tendai, šingon budizmo mokymų ir praktikų. Ničirenas priėjo išvados, kad tik Lotoso sūtros studijavimas ir daimoku (nuolatinis maldos formulės Namu Myoho Renge Kyo / Šlovė įstabiosios dharmos baltojo lotoso sūtrai kartojimas) praktika, kuri atskleidžia tikinčiajam slaptingiausias Lotoso sūtros tiesas, gali suteikti valstybei klestėjimą ir laimę atskiriems žmonėms.
Ničireno mokykla
1253 įkūrė japonų budizmo mokyklą, vadinamą Ničireno mokykla. Jos pagrindas yra Lotoso sūtroje (vardas Ničiren reiškia Saulės lotosas) išdėstytas mokymas, kad visos gyvos būtybės gali (ir turėtų) tapti budomis ir kad klausantis Lotoso sūtros ir ją skelbiant įmanoma suvokti tiesą apie buddhatą. Ničirenas Lotoso sūtrai suteikė doktrinos reikšmę, įrodinėjo savo mokyklos išskirtinumą, nepripažino kitų japonų budizmo mokyklų (džiodo, šingono, ricu, dzeno) teorijų, reikalavo šias bendruomenes uždrausti, gynė nacionalistines idėjas. Už tai keliskart (1261–64; 1271–74) buvo ištremtas iš šalies.
Ničiren (dailininkas Fudživara-no Čikajasu, paveikslo fragmentas, 14–15 a., šventykloje Minobusan Kuondži, Jamanaši prefektūra)
Veikalai
Ničireno mokymo esmė išdėstyta traktatuose Akių atvėrimas (apie 1272) ir Tikrasis gerbimo objektas (apie 1273). Kiti veikalai: Taikos ir doros įvedimas šalyje (apie 1260), Laiko pasirinkimas, Gerumo atlygis. Iš Ničireno mokyklos kilo kai kurios Japonijos naujosios religijos.
Ničirenas ir Lietuva
Lietuvoje nuo 1996 veikia (įregistruotas 2001; pagrindinė būstinė Klaipėdoje) budistinis vidinio tobulėjimo centras Reiyukai (Reijukai), jo doktrina taip pat remiasi Ničireno mokymu.