Abbagnano Nicola (Nikola Abanjãnas) 1901 07 15Salerno 1990 09 09Milanas, italų filosofas egzistencialistas, filosofijos istorikas.
Gyvenimo faktai
1922 baigė Neapolio universitetą. 1927–36 dėstė privačiame Suor Orsola Benincasos (Neapolyje), 1936–76 – Turino universitete. 1950 įkūrė žurnalą Quaderni di sociologia.
Filosofijos pagrindiniai bruožai
Pažiūros artimos M. Heideggeriui, K. Jaspersui. Nagrinėjo laisvės ir pasirinkimo, likimo ir mirties problemas. Kūrė vadinamąjį pozityvųjį egzistencializmą. Manė, kad reikia žvelgti ne anapus savęs, o į save. Pasak N. Abbagnano, žmogaus egzistencija yra tik santykis su būtimi, judėjimas būties link (daugiau negu niekis, bet mažiau negu būtis). Būtį apibūdino kaip privalomybę arba vertybę, kuri nėra duotybė (t. y. gatavų vertybių pasaulis). Būtis žmogui duota kaip galimybė, kurią gali laisvai priimti arba atmesti, todėl yra už ją atsakingas. N. Abbagnano turėjo įtakos hermeneutikos plėtotei Italijoje (Turino mokykla, G. Vattimo, L. Pareysonas).
Nicola Abbagnano
Pagrindiniai veikalai
Parašė veikalus Egzistencijos struktūra (La struttura dell’esistenza 1939), Įvadas į egzistencializmą (Introduzione all’esistenzialismo 1942), Pozityvusis egzistencializmas (Esistenzialismo positivo 1948), Galimybė ir laisvė (Possibilità e libertà 1956), Filosofijos istorija (Storia della filosofia 1966), Už ar prieš žmogų (Per o contro l’uomo 1968), Ta nutrūktgalviška filosofija (Questa pazza filosofia 1979), Gyvenimo išmintis (La saggezza della vita 1985), Filosofijos išmintis (La saggezza della filosofia 1987), Filosofijos žodynas (Dizionario di filosofia 1987).
2893