Grundtvig Nicolai Frederik Severin (Nikolajus Frederikas Severinas Grùntvigas) 1783 09 08Udby (Storstrømo amtas, Danija) 1872 09 02Kopenhaga, danų rašytojas, pedagogas, istorikas.
Nicolai Frederik Severin Grundtvig
Evangelikų liuteronų vyskupas (1861). Teologinio judėjimo Grundtvigianisme (19 a. pirmos pusės pietistinis sąjūdis, pasipriešinęs liberaliajai teologijai), Bažnyčios ir Danijos švietimo reformų šalininkas. 1803 baigė Kopenhagos universitetą. 1816–21 leido žurnalą Dannevirke, kuriame svarstė tautinio ugdymo, gimtosios kalbos grynumo klausimus. 1821–26 – rotušės kapelionas Kopenhagoje, nuo 1839 – Vartovo ligoninės kunigas. 1844 Rødingo kaime įsteigė pirmąjį Danijoje ir Europoje liaudies universitetą (aukštesnioji liaudies mokykla), skirtą suaugusiųjų švietimui. 1848 Danijos parlamento narys.
Kūryba
Ankstyvojoje kūryboje ryšku vokiečių romantizmo ir skandinavų mitologijos įtaka. Veikale Šiaurės mitologija (Nordens mythologi 1808) susistemino senovės skandinavų mitus ir juos interpretavo kaip būdą, padedantį suvokti pasaulį. Susidomėjimas mitais žymu dramose Scenos iš šiaurės milžinų žūties (Optrin af kœmpelivets undergang i Norden 1809), Scenos iš nornų ir asų kovos (Optrin af norners og asers kamp 1811). Parašė istorinius veikalus Pasaulio kronika (Verdens krønike 1812), Roskilde-Roma (Roskilde-Rim 1814). Vėlesnei kūrybai (misterija Narcizas / Påske-liljen 1817, autobiografinė poema Naujųjų metų rytas / Nyårsmorgen 1824) būdinga krikščioniška tematika, bibliniai motyvai, simbolių kalba. Gausiausia kūrybos dalis – religinės giesmės (rinkinys Danijos bažnyčios giesmynas / Sangvœrk til den danske kirke 5 tomai 1837–80; apie 1500 originalių ir verstinių tekstų). Sukūrė eilėraščių, kuriuose aukštino gimtąją kalbą ir istoriją, kėlė danų tautinės savimonės idėjas; dauguma jų tapo liaudies dainomis.
668