Malebranche Nicolas (Nikola Malbránšas) 1638 08 05Paryžius 1715 10 13Paryžius, prancūzų katalikų filosofas, teologas. Okazionalistas.
Gyvenimo faktai
Studijavo filosofiją ir teologiją Paryžiuje. 1660 įstojo į Jėzaus ir Nekaltai Pradėtosios Marijos oratoriją, 1664 įšventintas kunigu.
Filosofijos bruožai
N. Malebrancheʼo filosofija į vieną sistemą sujungė teocentrizmą (tai ir kristocentrizmas – artimo Dievo, į kurį tikintysis pasineria visiškai pasitikėdamas, išgyvenimas) ir R. Descartes’o matematinį metodą. Filosofines problemas (begalinių idėjų egzistavimas baigtiniame prote, priežastingumas ir kita) sprendė remdamasis teocentriniu įsitikinimu, kad Dievas veikia visur.
Idėjos
Teigė, kad krikščionybė – abejonių nekeliantis dalykas, žmonijos istorijos centras, be jos neįmanoma suprasti žmogaus. Tikėjimas ir protas neprieštarauja vienas kitam – tikėjimas taps tikru protu anapus, kai viskas bus atskleista. N. Malebrancheʼas, kitaip nei R. Descartes’as, nepriešino beribio Dievo ir nuo jo nepriklausomo mąstančiojo subjekto. Akivaizdų Dievo buvimą įrodinėjo ontologiniais argumentais, kuriuos grindė daugiau išgyventa patirtimi nei Dievo idėjos analize. Mistika išreiškiama principais, kurie racionaliai pagrindžia pažinimo ir veikimo problemą (okazionalizmas). Sukurtasis pasaulis yra vertas Dievo tik tuomet, jei jis, būdamas baigtinis, kartu yra ir begalinis (tuo paaiškinama įsikūnijimo būtinybė).
Nicolas Malebranche (Gerardo Edelincko raižinys pagal J.-B. Santerreʼo 1713 paveikslą)
Nuodėmės samprata
Nuodėmė žmogui yra atsitiktinė, o Dievui – būtina, nes tik dėl nuodėmės tapo galimi Atpirkimas ir Bažnyčios įkūrimas. Nuodėmė pati savaime yra blogesnė už nebūtį, bet reikalauja geresnės būtybės – absoliučios Būtybės, mirties ir prisikėlimo. Žmogus nėra tikslas sau, jis sukurtas Dievui, o Dievas gali mylėti tik pats save, nes tik Jis vertas savo beribės meilės. Dievas myli save per žmones, bet tam reikalingas žmonių laisvas sutikimas.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Tiesos ieškojimas (De la Recherche de la vérité 2 t. 1674–75), Krikščioniškieji pokalbiai (Conversations chrétiennes 1677), Traktatas apie prigimtį ir malonę (Traité de la nature et de la grâce 1680), Traktatas apie moralę (Traité de Morale 1684), Pokalbiai apie metafiziką ir religiją (Entretiens sur la métaphysique et sur la religion 1688), Traktatas apie Dievo meilę (Traité de l’amour de Dieu 1697).
1204