N. Poussin. Autoportretas būnant penkiasdešimt šešerių (aliejus, 1650, Luvras Paryžiuje)
Poussin Nicolas (Nikola Pusènas) 1594 06 15Les Andelys (Normandija) 1665 11 19Roma, prancūzų tapytojas. Barokinio klasicizmo atstovas. Tapybos mokėsi Paryžiuje. 1621 su Ph. de Champaigne’iu Paryžiuje dekoravo Liuksemburgo rūmus. Nuo 1624 (su pertrauka) gyveno Italijoje. Studijavo antikinę skulptūrą, architektūrą, dailės teoriją, literatūrą. Romoje dirbo pagal užsakymus: kardinolui F. Barberini nutapė paveikslą Germaniko mirtis (1626), Šv. Petro bazilikai – Šv. Erazmo kankinimas (1629)
N. Poussino stiliaus klostymuisi turėjo įtakos antikos ir Renesanso menas, domėjosi Annibaleʼs Carracci, Domenichino, Tiziano, Rafaelio kūryba. Senojo Testamento temas vaizdavo Romos helenistinės architektūros fone, kūrė idealią praeities viziją. Svarbią kūrybos dalį sudaro mitologiniai paveikslai (Mieganti Venera, apie 1625–27, Poeto įkvėpimas 1628, Flora 1631), alegorinės kompozicijos (Arkadijos piemenys 1638–39). 17 a. 4 dešimtmečio N. Poussino kūryboje susiklostė klasicistinis stilius (Sabinių pagrobimas, apie 1633–34, Manos rinkimas 1639, Mozė išsigelbsti iš vandens 1647, Saliamono teismas 1649). Paveikslams būdinga erdvės suskirstymas į planus pagal romėnų reljefų principus, toninis modeliavimas, veiksmo ryškinimas išskaidyta šviesa.
N. Poussin. Sabinių pagrobimas (aliejus, apie 1633–34, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
1640–42 gyveno Paryžiuje, buvo Liudviko XIII vyriausiasis rūmų dailininkas, tapė paveikslus kardinolui A.‑J. de Richelieu. 1642 grįžęs į Romą sukūrė religinių patetiškų kompozicijų (Septyni sakramentai 1634–42, Šv. Šeimyna ant laiptų 1648, Elzaras ir Rebeka, apie 1648, Poilsis pakeliui į Egiptą, apie 1658), idealizuotų herojinių peizažų su mitologinėmis būtybėmis (Šv. Jonas Patmo saloje, apie 1644–45, 4 paveikslų ciklas Metų laikai, apie 1660–65). Juose svarbu peizažas – gamta vaizduojama kaip tobulybės įsikūnijimas, siekta ramios, harmoningos kompozicijos. Sukūrė piešinių, akvarelių, parašė dailės teorijos straipsnių. N. Poussino kūryba darė didelę įtaką jo amžininkams, labiausiai – 18 a. antros pusės dailės raidai.
1664