Nidà, Neringos miesto pietinė dalis, prie Kuršių marių ir Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) sienos; Neringos savivaldybės centras.
Nida
Priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Nidos uostas. Per Nidą eina Klaipėdos–Karaliaučiaus (Rusijos Federacija) plentas. Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos ir evangelikų liuteronų bažnyčios; Nida – katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras.
Nidos prieplauka
Žvejybos ir žuvų apdorojimo įmonės. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija, lopšelis‑darželis, meno, sporto mokyklos, kultūros ir turizmo informacijos centras Agila, Auksinių kopų meno centras, meno galerija, biblioteka. Nidoje vyksta kasmetiniai tarptautiniai festivaliai (T. Manno, džiazo, folkloro ir kiti). Turizmas; smėlio paplūdimiai, poilsio namai, viešbučiai, kempingas. Neringos istorijos muziejus, T. Manno memorialinis muziejus (įkurtas 1995; name 1930–32 gyveno T. Mannas), V. ir K. Mizgirių gintaro galerija‑muziejus (1995), H. Blodės viešbučio muziejus (1867), žvejo etnografinė sodyba. G. D. Kuwerto paminklas (pastatytas 1856; pirmajam Nidos apylinkių apželdintojui).
Urbo kalno švyturys. Senosios kapinės. Geomorfologiniai gamtos paminklai: Agilos kopa, Angių kalnas, Karvaičių kopa, Lydumo ragas, Raganų kalnas, Skirpsto kopa, Urbo kalnas, Senosios Smuklės kopa, Naglių ragas, Vingio kopa. Prie Nidos yra Grobšto rezervatas, Marių mergelio atodanga – geologinis gamtos paminklas.
Architektūra
žvejo etnografinė sodyba Nidoje (19 a. pabaiga–20 a. pradžia)
skulptūra Neringa Nidoje (bronza, 2013, skulptorius J. G. Ruzgas)
Nidos gyvenvietė kaip vasarvietė tvarkoma nuo 19 a. antros pusės. Į pagrindinę gatvę sueina keliolika šalutinių gatvių (daugiausia aklagatvių). Evangelikų liuteronų bažnyčia (1888), katalikų Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia (2003, architektai R. Krištapavičius, J. A. Zaviša). Daug 19 a. vidurio–20 a. pirmos pusės kuršių žvejų gyvenamųjų namų; jie stovi galu į Kuršių marias, dažniausiai su laužytais, keturšlaičiais čiukuriniais, nendrėmis dengtais stogais, dažyti rusva arba melsva spalva, frontonai puošti ornamentais. 19–20 a. senosios kapinės su krikštais. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje pradėta statyti vilas (Helene 1907, Charlotte 1909), viešbučius, restoranus. 1930 ant Uošvės kalno pastatytas T. Manno namas (architektas H. Reissmannas; nuo 1995 T. Manno memorialinis muziejus ir T. Manno kultūros centras).
Neringos miesto savivaldybės pastatas Nidoje (1976, architektas A. G. Tiškus, renovuotas 2016)
Po II pasaulinio karo ant Urbo kalno pastatytas gelžbetoninis švyturys (pirmasis pastatytas 1874). Ant Parnidžio kopos – Saulės laikrodis (1995, architektas R. Krištapavičius, skulptorius K. Pūdymas). Sukurtas naujas gyvenamasis kvartalas, išplėstas Nidos uostas. Pastatyta gyvenamųjų, administracinių pastatų, poilsio namų pagal architektų L. Gedgaudienės (poilsio namai – Kastytis 1965, Pušelė 1967, Rašytojų kūrybos namai 1982), A. Kančo (Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, su kitais architektais, I etapas, 2011, II etapas, 2016), R. Kraniausko, A. Paulausko (Nidos prieplauka, 1972, rekonstruota 2019, architektai G. Vieversys, A. Šablevičius), V. Stausko, A. G. Tiškaus (administracinis pastatas Taikos gatvėje 2, 1976, renovuotas 2016; dabar Neringos miesto savivaldybė), J. A. Zavišos (poilsio namai Guboja 1975) ir kitų projektus.
Nidos meno kolonija (I etapas, 2011, II etapas, 2016, architektai Tomas Petreikis, Gustė Kančaitė, Algimantas Kančas ir Gytautė Gružauskaitė)
1173
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėta 1437 dėl činšo mokesčio mokėjimo Klaipėdos (Mėmelio) komtūrijai. Buvo apie 2 km į pietus nuo dabartinės gyvenvietės vietos. 1529 Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Magdeburgo teisės pagrindu suteikė privilegiją Nidos smuklininkui. 1569, be smuklininko, gyveno 17 žvejų ir 2 pusiaužvejai (Halbfischer), 17 a. pradžioje – apie 50 žmonių, kurių dauguma išmirė per 1603–06 marą. Atsigavusią Nidą 1673–76 užpustė kopų smėlis, gyventojai persikėlė arčiau marių. Apie 1732 dėl tos pačios priežasties gyventojai persikėlė į dabartinę vietą. Nida jau 15–16 a. dėl esančios smuklės buvo svarbus Karaliaučiaus–Rygos kelio punktas; jos svarba padidėjo 1745 čia iš Pilkopos perkėlus pašto stotį. Pašto savininko sūnus D. G. Kuwertas ėmėsi želdinti kopas. Nutiesus Karaliaučiaus–Tilžės kelią Nidos susisiekimo reikšmė sumažėjo, paštas sunyko. 1829 sudegusio pašto pastato vietoje pastatyti Karalienės Luisės svečių namai. 1847 įkurta Nidos parapija, 1888 pašventinta mūrinė bažnyčia. Karaliaučiaus konsistorijos duomenimis, 1868 parapijoje buvo 750 parapijiečių, iš jų apie 700 lietuvių (1897 – 914 parapijiečių, 314 lietuvių). 1874 ant Urbo kalno pastatytas švyturys (matomas per 22 jūrmyles).
Nuo 19 a. 10 dešimtmečio čia nuolat lankėsi dailininkai iš Karaliaučiaus dailės akademijos. 20 a. pradžioje Nida vis labiau atliko kurorto funkcijas. 1904 pastatyta Nidos prieplauka su molais. Daugėjo viešbučių, vasarotojų (1916 – 985, 1917 – 1031, 1918 – 2000). 1923–39 Nida priklausė Lietuvai, tapo populiariu kurortu (oficialiai – 1933); dauguma poilsiautojų atvykdavo iš Vokietijos. 1932 Lietuvos aeroklubas Nidoje įkūrė sklandymo mokyklą. 1933 atidarytas Neringos muziejus. 1939 Nida kartu su Klaipėdos kraštu buvo aneksuota nacių valdomos Vokietijos. 1944 vasaros pabaigoje pradėta evakuoti civilius gyventojus, 1945 01 30–31 su Vokietijos kariuomene pasitraukė paskutiniai gyventojai. Iki 1945 06 Nidą valdė SSRS karinė valdžia, vėliau čia įsteigtas valsčius, daugumą pastatų perėmė Klaipėdos žuvų kombinatas. 1945–46 grįžo kai kurie Nidos gyventojai, atsirado atvykėlių iš SSRS. 1946 LSSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą Dėl Nidos ir Juodkrantės vasarviečių atkūrimo. 1948 įkurtas žvejų kolūkis Pasienietis. 1952–53 atsikėlė gyventojų iš kitų LSSR vietovių. 1959 į Vokietijos Federacinę Respubliką repatrijavo dauguma iš 108 Nidos autochtonų. Buvo nutraukta etninė, religinė ir kultūrinė žvejų kuršininkų tradicija. 1961 įkurtas Neringos miestas, kurio administraciniu centru tapo Nida.
1830 buvo 225, 1848 – 598, 1878 – 655, 1897 – 914, 1905 – 803, 1912 – 1150, 1925 – 721, 1959 – 659, 2001 – 1178, 2012 – 2385 gyventojai.
2140