Nidzica (Nidzicà), miestas Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, į pietus nuo Olsztyno; apskrities centras.
13 700 gyventojų (2019). Nidzica įsikūrusi prie Nidos upės (Vyslos baseinas). Per Nidzicą eina Olsztyno–Varšuvos geležinkelis ir plentas. Maisto (pieno, vyno, konservų, konditerijos), baldų pramonė, statybinių medžiagų (tolio, mineralinės vatos), metalo gaminių (seifų, šarvuotų kasų) gamyba. Turizmas (pėsčiųjų, dviračių maršrutai). Biblioteka. Krašto muziejus (pilyje). Prie Nidzicos yra gamtos rezervatų ir gamtos paminklų.
Architektūra
Bažnyčios: gotikinė Šv. Vaitiekaus (14 a. pabaiga, 1924 perstatyta), neogotikinė evangelikų Šv. Kryžiaus (1860; bokštas 1890). Išliko gotikinė kryžiuočių pilis (14 a., 16 a. pradžioje perstatyta, 1517 apjuosta gynybine siena su bastėja, 1830, 1920 restauruota, 1945 sugriauta, 1970 atstatyta; dabar muziejus ir kultūros namai), pilies alaus darykla (19 a.). Kiti statiniai: miesto sienos fragmentai su bokštais (14 a. pabaiga), klasicistinė rotušė (1842; 1923, 1960 perstatyta).
Istorija
14 a. antroje pusėje greta kryžiuočių pastatytos pilies susikūrė Neidenburgo gyvenvietė. 1381 ji gavo miesto teises. Nuo 15 a. amatų centras (žiedžiami puodai, gaminamos čerpės). 1410 ir 1414 miestą buvo užėmusi Jogailos kariuomenė. 1444 Neidenburgas prisidėjo prie Prūsijos sąjungos.
Pagal Trylikametį karą užbaigusią Torunės taiką 1466 liko Vokiečių ordinui. Nuo 1525 priklausė Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1657 – Brandenburgo kurfiurstystei, nuo 1701 – Prūsijos karalystei. 19 a. plėtota medienos apdirbimo ir keramikos pramonė.
Po 1920 Tautų Sąjungos surengto plebiscito miestas liko Vokietijai. Per II pasaulinį karą sugriauta apie 80 % jo pastatų. 1945 perduotas Lenkijai, pavadintas dabartiniu vardu. Atstatytas.
1752–1975 ir nuo 1999 miestas – apskrities centras.
2271
Neidenburg