niẽkis, niekas, tuščia, vien mąstoma sąvoka be vaizduojamojo (nusakomojo) objekto (lot. ens rationis); vadinamoji šešėlinė sąvoka, nurodanti trūkstamą objektą, jo stygių (lot. nihil privativum); tuščias vaizdinys be objekto, pavyzdžiui, tuščia erdvė ar laikas (lot. ens imaginationis); neįmanoma sąvoka arba prieštaravimas savyje (lot. nihil negativum). Būties, esinio, būtybės priešybė. Senovės graikų ontologijoje niekis traktuotas metafiziškai – kaip bet kokios tikrovės panaikinimas, atšaukimas, paneigimas. Parmenidas teigė, kad būtis yra, o niekio (nebūties) nėra, arba niekis yra niekas. Šią Elėjos mokyklos suformuluotą niekio, kaip būties šešėlinės sąvokos (logine ir metafizine prasme), vartoseną perėmė ir plėtojo Vakarų filosofinė tradicija. Greta metafizinės niekio sampratos nagrinėta niekio prigimties, būties ir niekio santykio klausimai. Juos kėlė vidurinių amžių krikščionybės mistikai, kurie niekį laikė patiriama tikrove, esamybe. J. Eckhartas Dievą laikė Niekiu, kai rega aptinka neperžvelgiamą tašką, kuriame išnyksta bet koks (daiktų) matymas. Neprisirišimą vadino tikrąja niekio patirtimi. Leonardo da Vinci teigė, kad niekio buvimas yra pats didingiausias dalykas. Nagrinėdamas būties ir niekio santykį G. W. Leibnizas suformulavo pagrindinį filosofijos klausimą (kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų niekis?), išreiškiantį niekio, kaip realybės principo, negalimumą. Jį vėliau plėtojo F. W. J. Schellingas, H. Bergsonas ir kiti. F. W. J. Schellingas teigė būties ir nebūties neatsiejamumą, niekio glūdėjimą būties pagrinde, niekį laikė laisvės sąlyga. M. Heideggeris performulavo G. W. Leibnizo klausimą teigdamas niekio realumą, įžvelgdamas jame tikrą alternatyvą būčiai ir taip plėtodamas alternatyvų metafiziniam nihilistinį būties mąstymą. Pasak M. Heideggerio, būtis ir niekis yra konvergentiški, niekis atskleidžia būties prasmę. Nagrinėdamas niekio patyrimo galimybes fenomenologiškai aprašė baimę kaip žmogaus padėtį, kuri atveria niekis. E. Lévinas teigė, kad niekis yra neįmanomas nei loginėje, nei fenomenologinėje plotmėje (niekio negalima patirti).
L: A. Šliogeris Niekis ir Esmas Vilnius 2004; R. Šerpytytė Nihilizmas ir Vakarų filosofija Vilnius 2007.
2893