Bohr Niels (Nilsas Bòras) 1885 10 07Kopenhaga 1962 11 08Kopenhaga, danų fizikas. Žydų kilmės. A. Bohro tėvas, H. A. Bohro brolis. Danijos karališkosios akademijos (1917), Londono karališkosios draugijos (1926) narys, per 20 akademijų garbės narys. Dr. (1911).
Išsilavinimas ir veikla
1908 baigė Kopenhagos universitetą. 1912–13 dirbo Mančesteryje pas E. Rutherfordą. Nuo 1916 Kopenhagos universiteto profesorius. 1920–62 vadovavo Teorinės fizikos institutui (jį ir įkūrė; 1965 šis institutas pavadintas N. Bohro vardu), kuris tapo vienu pagrindinių atomo, vėliau ir branduolio tyrimų centrų. Nuo 1939 Danijos karališkosios akademijos prezidentas. Bėgdamas nuo vokiečių persekiojimo 1943–45 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dirbo Manhattano projekte.
Mokslinė veikla ir atradimai
Svarbiausi darbai iš atomo, branduolio fizikos; vienas kvantinės mechanikos kūrėjų. 1913 remdamasis E. Rutherfordo atomo modeliu sukūrė vienelektronio atomo teoriją, pagrįstą dviem postulatais (Bohro postulatai). Tai buvo pirmasis atomo modelis, kuris paaiškino vienelektronio atomo spektrą. 1918 suformulavo atotykio principą. 1923 periodinės elementų sistemos savybes susiejo su atomų sandara. Jo darbai lėmė pagrindinių kvantinės mechanikos principų formuluotę ir jų interpretaciją. 1927 pasiūlė papildomumo principą, kuriuo teigiama, kad mikroobjekto, kaip dalelės, ir jo, kaip bangos, savybės papildo vienos kitas. Didelis N. Bohro indėlis ir į atomo branduolio teoriją: 1936 sukūrė tarpinio branduolio teoriją, su kitais – branduolio lašelinį modelį, 1939 – atomo branduolio dalijimosi teoriją; vienas atominės bombos kūrėjų. Po II pasaulinio karo pasisakė už taikų branduolinės energijos naudojimą.
Niels Bohr
Knygos
Parašė 13 knygų, viena svarbesnių: Atomo fizika ir žmogiškasis pažinimas (Atomic Physics and Human Knowledge 1958).
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1922).
Atminimo įamžinimas
N. Bohro vardu pavadintas asteroidas nr. 3948, krateris Mėnulyje, cheminis elementas boris.
1778