nieža (scabies), užkrečiamoji parazitinė odos liga, kurią sukelia niežinės erkės Sarcoptes scabiei. Užsikrečiama nuo sergančiojo niežais žmogaus tiesiogiai, per užkrėstą patalynę, rankšluosčius, drabužius, žaislus. Dažniausiai serga vaikai ir seksualiai aktyvūs žmonės. Patekusios ant odos apvaisintos erkių patelės įsisiurbia 2–3 mm į epidermį: dieną deda kiaušinius, naktį rausia urvus (niežų takus). Inkubacinis laikotarpis 4–6 savaitės, deda 40–50 kiaušinių. Iš jų per 72–96 h išsivysto erkės. Apvaisinimui išeina į odos paviršių, todėl užsikrėtusiojo aplinkoje gausu erkių.
Iš pradžių erkių įsiskverbimo į odą vietose atsiranda neryškūs kraujingi taškeliai ir 2–3 mm skersmens pūslelės (poromis), vėliau 5–10 mm ilgio kiek pakilęs rausvas ar pilkšvas volelis (takas). Takus ir porinius bėrimus galima įžiūrėti ne visur, kartais jų visai nesimato. Rečiau, ypač vaikams, pažastyse susiformuoja niežiniai mazgeliai. Niežėjimas atsiranda po 4–6 savaičių be matomų įjautrinimo sukeltų bėrimų arba su pūkšlėmis ir papulėmis. Niežėjimas sustiprėja naktį, ypač atsigulus ir sušilus. Būdingiausios išbėrimų vietos: rankų tarpupirščiai, riešas, alkūnės, pilvas, krūtys, varpa, šlaunys, sėdmenys, aplink pažastis. Vaikams būna visur. Ligai trunkant ilgai atsiranda niežulys, atopinis dermatitas, egzema, použdegiminė pigmentacija, prasidėjus infekcijai – pūlinėlinė, ektima, folikulitas, pūlinys, limfadenitas, celiulitas, bakteriemija, glomerulonefritas. Rečiau būna mazgeliniai ir šašiniai niežai.
niežinės erkės mikrofotografija
2506