niežėjimas

niežjimas (pruritus), sunki odos liga, nesukelianti odos biologinių pokyčių. Niežėjimas būna išplitęs ir vietinis. Niežėjimą sukelia nemigą, silpnumą, išsekimą, karščiavimą, suardo šeimos gyvenimą, trunka mėnesius ir metus. Toks niežėjimas prilygsta skausmui, kuriam numalšinti nėra vaistų. Niežėjimą gali sukelti vidaus organų ir sistemų pažeidimas. Išplitęs niežėjimas būna dėl medžiagų apykaitos ir endokrininės sistemos pažeidimų (hipertirozės, cukrinio diabeto, hipotirozės, lėtinio inkstų nepakankamumo), piktybinių navikų (limfomos, leukozės, dauginės mielomos, retai vėžio), kraujo ligos (paraproteinemija dėl geležies nepakankamumo, tikrosios policitemijos), kepenų ligos (tulžies takų obstrukcijos, nėščiųjų intrahepatinės tulžies stazės), parazitų ir kirmėlių invazijos (niežų, utėlių, askaridžių), psichogeninės ligos (emocinio streso, parazitofobijos, dismorfinio sindromo, neurotinio nudraskymo), vaistų (aspirino ir kitų nesteroidinių priešuždegiminių preparatų, morfino, kodeino, antibiotikų, oralinių kontraceptinių priemonių, antihipertenzinių, antipsichozinių) sukelto niežėjimo, kitų odos ligų (odos išsausėjimo, senatvinio niežėjimo, nėštumo sukeltos dermatozės). Vietinis niežėjimas būna nepakankama higiena lytinių organų, sfinkterio nepakankamas sulaikymas išmatų. Ilgalaikis kasymasis ir odos trynimas gali sukelti nespecifinių odos pažeidimų. Gydoma tik nustačius niežėjimo priežastį.

2506