Nigèrijos architektūrà
Iki 13 amžiaus
Nuo apie 800 jorubų miestuose-valstybėse statyti sujungti kvadrato arba stačiakampio plano namai su vidiniu kiemu, sienos iš saulėje džiovinto molio, stogai dengti šiaudais (nuo 20 a. pradžios – metalo lakštais). Rūmų architektūrai būdinga išplėtotas gyvenamųjų namų modelis, medinės verandos atraminiai stulpai raižyti moterų, vyrų, vaikų ir gyvūnų figūromis, vaizduota kasdieniai siužetai, valdovai, žyniai, kariai, pranašai su simboliais. Rūmų ir šventyklų durys puoštos įmantriu reljefiniu dekoru, vaizduota su valdovu susiję siužetai, simboliai.
13–18 amžius
13–14 a. plintant islamui, pradėta statyti mečetes (Didžioji mečetė Kano, 15 a. pabaiga, 20 a. antroje pusėje atstatyta). 15 a. plėtėsi stačiakampio (pietuose) ir spindulinio plano (šiaurėje) miestai, apjuosti sienomis. Didysis Beninas (dabar Beninas) 13 a.–19 a. pabaigoje buvo apjuostas aukštu pylimu su giliu grioviu, suskaidytas plačių gatvių stačiakampio plano tinklo, Kano išliko 15 a. pastatyta 20 km ilgio, 9–15 m aukščio, apatinėje dalyje 12 m pločio, 14 vartų turinti miesto gynybinė siena (manoma, pastatyta vietoj 12 a. sienos). Statyta rūmai (Benino valdovų rūmai, 20 a. atstatyti, Kano emyro rūmai Gidan Rumfa, 15 a. pabaiga).
19 amžius
Kolonijiniu laikotarpiu (nuo 19 a. pradžios) anglai ant medinių polių statė stačiakampio plano su prieangiu gyvenamuosius namus. Laikantis vietinių architektūros tradicijų pastatyta savitų formų Penktadienio mečetė Zarijoje (19 a. vidurys, architektas B. Gwani, dabar eksterjeras sumodernintas). 19 a. viduryje grįžę iš vergovės išlaisvinti gyventojai pritaikė Lotynų Amerikos barokinio stiliaus elementus (mūrines konstrukcijas, mansardinius langus, skulptūrinę heraldiką, vingiuotas linijas, balkonus, baliustradas), kurie plito architektūroje iki 20 a. pradžios.
20 amžius
Po II pasaulinio karo šalyje modernius pastatus projektavo anglų architektai (E. Maxwellas Fry, J. Drew, L. Drake, D. L. Lasdunas, J. Godwinas, G. Hopwood) ir architektūrinės bendrovės (James Cubitt Architects, Architects’ Co-Partnership). Pastatai statyti atsižvelgiant į vietinį klimatą ir iš vietinių medžiagų; vienas pirmųjų – universiteto pastatas Ibadane (1959, architektai E. Maxwellas Fry ir J. Drew). Pastatyta bankų (kooperaciniai bankai Ibadane, Lagose, abu 1959, abiejų architektė J. Drew), mokslo įstaigų (Kristaus katedros mokykla Lagose, 1960, architektė G. Hopwood, moterų pedagoginis koledžas Kano, 1965, architektė J. Drew, Nigerijos universitetas Nsukkoje, Enugu valstija, 1981, architektūrinė bendrovė James Cubitt Architects), bibliotekų, administracinių pastatų, Ahmadu Bello stadionas ir baseinas Kadunoje (1965, architektė J. Drew), Bauhauso mokyklos stiliaus privačių namų Kano, suprojektuota naujų gyvenamųjų namų Lagose (architektūrinė bendrovė Architects’ Co-Partnership). Interpretuojant senuosius statinius pastatyta modernių formų mečetė Kadunoje (1963, architektai J. Godwinas, G. Hopwood).
Užsienio šalyse sudijavę Nigerijos architektai pradėjo reikštis tik prieš nepriklausomybės paskelbimą. Architektas O. Olumuyiwa suprojektavo Crusader namą (1958), mokyklą (1959), architektas A. Ekweme – Nigerijos geležinkelio bendrovės ligoninę (1962), laboratorijos pastatus Šv. Grigaliaus koledže (1962, visi Lagose), architektas I. Kola-Bankole – Ibadano universiteto Klinikinių tyrimų centrą (1971).
Nacionalinio menų teatro rūmai Lagose (1976)
Po nepriklausomybės paskelbimo (1960) suprojektuota miestų, ligoninių, oro uostų. 1960 įkurtas Nigerijos architektūros institutas. Kano ir Kadunos miestų planai rengti formuojant tinkamus musulmonų šeimoms gyvenamųjų namų rajonus (pagal tradicinį gyvenamojo namo planą statyti vieno arba dviejų aukštų namai su vidiniu kiemu). Abudža plėtota pagal architekto K. Tangeʼs projektą (1976). Daugelyje miestų pastatyta naujų universitetų (Usmanu Danfodiyo universitetas Sokoto, Sokoto valstija, Calabaro, Ilorino, Joso, Maiduguri, Port Harcourto universitetai, visi 1975, Bayero universitetas Kano, 1977). 21 a. pradžioje sparčiausiai plėtojamas Lagoso miestas: statomi biurų (dangoraižis Kingsway Tower 2019, architektūrinė bendrovė SAOTA) ir gyvenamieji, sakraliniai (Abijo mečetė, 2020 architektūrinė bendrovė Patrickwaheed Design Consulting) pastatai, inžineriniai statiniai (Lekki ir Ikoyi rajonus jungiantis 1,36 km ilgio tiltas, 2013, architektūrinė bendrovė Albert Speer + Partners, inžinerinė bendrovė Julius Berger International).
Architekto Kunlé Adeyemi (g. 1976) ir kitų architektūrinės bendrovės NLÉ architektų suprojektuota Makoko plaukiojančioji mokykla (I versija 2013, II versija 2016; neišliko) Venecijos bienalėje buvo apdovanota Sidabriniu liūtu. 21 a. pradžios žymesni architektai: Olajumoke Olufunmilola Adenowo (g. 1968), Baba Oladeji, Hassanas Anifowose, Jide Adekola.
Pasaulio paveldo vertybės
Sukūro kultūrinis kraštovaizdis (nuo 1999).
2271
Nigerijos kultūra
Nigerijos konstitucinė santvarka
Nigerijos partijos ir profsąjungos