Nigerijos gamtinis žemėlapis
Nigèrijos gamtà
Krantai
Krantai žemi, lygūs. Yra smėlio nerijų, lagūnų. Didžausia – Lagoso lagūna.
Idanre’o kalnas
Reljefas
Gvinėjos įlankos pakrantėje, Nigerio ir Benuės upių slėniuose yra aliuvinių žemumų. Nigerijos didžiąją teritorijos dalį užima kalnai. Pietinę dalį užima pajūrio žemuma, apimanti Nigerio deltą. Į vakarus nuo Nigerio deltos yra kristalinis Jorubų plokščiakalnis (Idanre’o kalnas, aukštis 944 m). Šalies šiaurinę dalį užima plokščiakalniai, sudaryti daugiausia iš kristalinių (granitų, kvarcitų), kai kur iš vulkaninių uolienų. Vidurinėje dalyje yra Joso plynaukštė, pietrytiniame pakraštyje – Adamawos plokščiakalnis; jame yra Nigerijos aukščiausia viršūnė – Chappal Waddi kalnas (2419 m).
Zumos uola (gabro ir granodiorito intruzija) šalia Abudžos
Klimatas
Klimatas subekvatorinis. Aukščiausia temperatūra šiaurėje nuo 32 °C (sausį ir rugpjūtį) iki 40 °C (balandį), Joso plynaukštėje (virš 1200 m) nuo 24 °C (rugpjūtį) iki 30 °C (kovą–balandį), pakrantėje nuo 28–29 °C (liepą) iki 33 °C (vasarį). Žemiausia temperatūra šiaurėje nuo 13 °C (sausį) iki 26 °C (gegužę), Joso plynaukštėje nuo 13 °C iki 18 °C (balandį), prie Gvinėjos įlankos 21–24 °C (ištisus metus).
Per metus iškrinta nuo 500–750 mm (šiaurėje) iki 1000–1600 mm (Joso plynaukštėje ir vakaruose), pakrantėje iki 2500–3400 mm kritulių. Lietingasis laikotarpis Nigerijos šiaurėje trunka 4 mėnesius (birželį–rugsėjį), pakrantėje – iki 8–10 mėnesių (nuo vasario–kovo iki spalio–lapkričio).
Nuo spalio–lapkričio iki kovo–balandžio pietryčiuose pučia harmatanai. Dažnos audros (Nigerijos pietuose iki 215 dienų per metus).
Osuno upė
Vidaus vandenys
Didžiausia upė – Nigeris (Nigerijoje 1188 km) ir jo kairysis intakas Benue. Nigerio baseinas užima apie 65 % Nigerijos teritorijos. Dauguma intakų maitina Nigerį iš kairės pusės: Sokoto, Kontagora, Kaduna, Benue; yra daug krioklių. Šiaurėje yra laikinų upių.
Asejire tvenkinys (Pietvakarių Nigerija)
Natūralus vandens didžiausias telkinys yra Čado ežeras (Nigerijai priklauso apie 10 % ežero ploto). Nigerio valstijoje yra Kainji, Kadunos valstijoje – Shiroro tvenkiniai.
Dirvožemiai
Nigerijos šiaurėje dirvožemiai daugiausia smėlžemiai, vidurinėje dalyje – pradžiažemiai, Adamawos plokščiakalnyje – kalkžemiai ir geltonžemiai, Nigerio vidinėje deltoje – šlynžemiai, salpžemiai; dar yra verstžemių, geležaliumžemių.
Omo biosferos rezervatas
Augalija
Miškai užima 15 % šalies teritorijos. Pietuose daugiausia auga drėgnieji pusiaujo miškai (raudonmedžiai), pakrantėse – mangrovės. Šiaurėje – savana.
Gyvūnija
Veisiasi afrikiniai drambliai, liūtai, leopardai, antilopės, beždžionės, hienos. Upėse ir jų pakrantėse yra krokodilų.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 13,93 % (127 359 km2) Nigerijos teritorijos.
12 nacionalinių parkų – Cross Riverio (Okwangwo; plotas 8000 km2, įkurtas 1991), Gashaka Gumpti (6730 km2, 1991), Kainji ežero (5380 km2, 1979), Kogo (4055 km2), Kuyambanos (2614 km2), Old Oyo (2530 km2, 1991), Čado baseino (2300 km2, 1991), Cross Riverio (Obano; 1906 km2, 1988), Kamuku (1211,3 km2, 1999), Sambisos (1139,6 km2), Gujbos (448 km2), Baturiyos (297 km2), 5 gamtos rezervatai, 933 miškų draustiniai.
UNESCO pripažintas Omo biosferos rezervatas (1977).
11 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 2001) saugomų vietovių (plotas 10 767,28 km2).
Nigerijos konstitucinė santvarka
Nigerijos partijos ir profsąjungos