Nigerio gamtinis žemėlapis
Ngerio gamtà
Reljefas
Apie 2/3 Nigerio teritorijos užima Sachara. Vyrauja 200–500 m aukščio plynaukštės. Šalies šiaurės rytuose yra Djado plynaukštė, šiaurės vakaruose – Aïro plynaukštė (joje yra aukščiausia Nigerio vieta – 2022 m Monte’o Bagzane’o kalnas), pietvakariuose – Nigerio vidurio žemuma, pietryčiuose – Čado lyguma. Tarp Djado ir Aïro plynaukščių įsiterpusi Ténéré dykuma. Yra daug oazių (didžiausios Ténéré du Tafassâssetas, Bilma, Ténéré).
Klimatas
Klimatas tropinis žemyninis, pietuose ir pietvakariuose – subekvatorinis. Sausio mėnesio aukščiausia temperatūra nuo 26–28 °C (Sacharoje) iki 33 °C (pietuose), birželio (šiaurėje) bei balandžio–gegužės mėnesiais (pietuose) – 39–42 °C. Sausio žemiausia temperatūra nuo 8–11 °C iki 16–19 °C, rugpjūčio (šiaurėje) ir balandžio‑gegužės (pietuose) 25–28 °C. Per metus iškrinta nuo 20 mm (šiaurėje) iki 500–900 mm (pietuose) kritulių.
Vidaus vandenys
Upių tinklas retas. Didžiausia upė – Nigeris. Didžiausias – Čado ežeras (Nigeriui priklauso nedidelė jo dalis). Yra daug vadžių.
Dirvožemiai
Dirvožemiai Aïro ir Djado plynaukštėse daugiausia kalkžemiai, Nigerio slėnyje – geltonžemiai, pietuose – šlynžemiai ir salpžemiai.
Sachara
Augalija
Nigerio šiaurinę dalį užima Sachara, vidurinę dalį – Sahelis (daugiausia auga krūmokšniai), kuris vakaruose ir pietvakariuose pereina į savaną (akacijos, palmės, baobabai).
Gyvūnija
Veisiasi antilopės, gazelės, žirafos, afrikiniai drambliai, liūtai, gepardai, hienos. Nigerio upėje yra krokodilų, hipopotamų, gausu žuvų.
Aplinkos apsauga
3 UNESCO biosferos rezervatai: Nigerio W nacionalinis parkas (2002, 2013, 2014; dalis yra Benine ir Burkina Fase) įtrauktas į Pasaulio paveldo objektų sąrašą (1996, 2017), Aïro ir Ténéré gamtos rezervatas (1997) įtrauktas į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą (1992), Gadabedji (2017).
12 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 1987) saugomų vietovių (plotas 7 533 426 hektarai).
Nigerio konstitucinė santvarka