Nijmegeno taikos sutartys

Nijmegeno taikos sutartys (Neimegèno taikõs sùtartys), sutartys, kuriomis buvo baigtas Prancūzijos ir jos sąjungininkių Anglijos ir Švedijos 1672–78 karas su Olandijos vadovaujama antiprancūziškąja koalicija (Šventoji Romos imperija, Ispanija, Danija). Pasirašytos 1678–79 Nijmegene (Olandija). Olandijos–Prancūzijos sutartimi (1678 08 10) Olandija pripažino Prancūzijai kolonijines teises Gvianoje ir Senegale, Prancūzija sutiko išvesti kariuomenę iš Olandijos teritorijų, kurias buvo užėmusi per karą, panaikinti 1667 J.-B. Colbert’o įvestus didelius muitus olandų prekėms. Ispanijos–Prancūzijos sutartimi (1678 09 17) Ispanija atidavė Prancūzijai Franche-Comté ir teritorijas Ispanijos Nyderlanduose, Prancūzija sutiko grąžinti Ispanijai dalį Pietų Nyderlandų, Limburgo kunigaikštystę. Prancūzijos–Šv. Romos imperijos sutartis (1679 02 05) patvirtino Vestfalijos taikos (1648) sąlygas. Be to, Prancūzija sutiko išvesti kariuomenę iš Philipsbourgo tvirtovės (prie Reino); už tai gavo Fribūrą. Olandijos–Švedijos sutartimi (1679 10 12) panaikinta šių valstybių karo padėtis. Nijmegeno taikos sutartys sustiprino Prancūzijos hegemoniją Europoje.