Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė

Gaškáitė-Žemaitenė Nijolė Alfonsa (slap. Rūta) 1938 09 27Kupiškis 2000 10 06Vilnius (palaidota Karveliškių kapinėse Vilniaus rj. savivaldybėje), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, istorikė, publicistė, rašytoja. Inžinierė.

Veikla

1955 Pandėlio vidurinėje mokykloje su kitais įkūrė antisovietinę organizaciją, kuri 1955–56 leido laikraštėlį Laisvės balsas (6 numeriai), platino atsišaukimus. Nelegalią veiklą tęsė 1957 įstojusi į Kauno politechnikos institutą. Su kitais spausdino ir platino antisovietinius atsišaukimus (apie 200), per Vasario 16 kėlė tautines vėliavas (jas ir siuvo) Kaune, Vilniuje, Pandėlyje. 1958 įkūrė nelegalią draugiją Laisvė Lietuvai (su kitais sukūrė programą), kurios siekis buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1958 03 suimta, iki 1965 kalinta.

Nijolė Alfonsa Gaškaitė‑Žemaitienė

Grįžusi į Lietuvą 1965 apsigyveno Šiauliuose. Dirbo statybos organizacijose. 1970 baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1991 buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo komisijos KGB veiklai tirti narė. 1993–94 dirbo Valstybiniame Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centre, 1994–97 – Laisvės kovų archyvo redakcijoje, nuo 1997 – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tyrimų departamente.

Knygos

Parašė knygą Pasipriešinimo istorija 1944–1953 m. (1997), monografiją Žuvusiųjų prezidentas (1998; apie J. Žemaitį), romanus Užverstų šulinių vanduo (2000), Dabar ir visados (2001). Sudarė partizanų spaudos rinkinį Partizanai apie pasaulį, politiką ir save (1998).

Apdovanojimai

Gedimino ordino Karininko kryžius (2000).

S. Šalkauskio premija (1999).

Rūta; -Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė; -Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė

269