Nijolė Ambrazaitytė
Ambrazaitýtė Nijolė 1939 02 21Burakavas (Būdviečio vlsč.) 2016 11 27Vilnius, lietuvių dainininkė (mecosopranas). Kovo 11 Akto signatarė (1990). 1948–57 gyveno tremtyje Igarkoje ir Maklakove (Krasnojarsko kraštas). Koncertuoti pradėjo nuo 9 metų. 1966 baigė Lietuvos konservatoriją (E. Dirsienės klasę); 1979–92 joje dėstė; docentė (1986). Mokinės: Janina Armonaitė, L. Domikaitė, Zenė Kružikaitė, J. Leitaitė. Studijų metais sukūrė vaidmenų A. Račiūno, W. A. Mozarto, G. Verdi ir Chr. W. Glucko operose. 1966–2000 Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė; sukūrė 19 vaidmenų šio teatro spektakliuose (tarp jų – lietuvių kompozitorių operose: Marija – V. Paltanavičiaus Kryžkelėje, Moteris – V. Laurušo Paklydę paukščiai, Lapė – J. Gaižausko Buratinas, Juliaus Janonio motina ir Mirta – V. Klovos Ave vita ir Pilėnai, Bušė – E. Balsio Kelionė į Tilžę).
Nuo 1989 Vilniaus tremtinių bendrijos Kultūros skyriaus pirmininkė. 1990–92 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, 1992–2000 Lietuvos Respublikos Seimo narė.
Koncertinė veikla
Surengė daugiau kaip 400 solinių koncertų. Dainavo diriguojant T. Adomavičiui, J. D. Aleksai, P. Bingeliui, J. Cechanovičiui, Imantui Cepīčiui (1935–93), J. Domarkui, R. Geniušui, A. Končiui, Paului Mägiui (g. 1953), Jurijui Simonovui (g. 1941), S. Sondeckiui, M. Staškui, R. Racevičiui, G. Rinkevičiui, V. Viržoniui, akompanuojant R. Bekioniui, Jurijui Boreiko, Jevgenijai Jelesinai, G. Landsbergienei, A. Maceinai, G. Trinkūnui, Halinai Znaidzilauskaitei ir kitiems. Atliko J. S. Bacho (Mišios h-moll, Kalėdų oratorija), G. F. Händelio (oratorijos Judas Makabiejus, Samsonas), G. B. Pergolesi (Stabat Mater), W. A. Mozarto (Requiem), L. van Beethoveno (Missa solemnis, IX simfonija d-moll), G. Verdi (Requiem), H. L. Berliozo (draminė legenda Fausto pasmerkimas), A. L. Dvořáko (Requiem) vokalinių simfoninių kūrinių, t. p. E. Balsio oratorijos Nelieskite mėlyno gaublio, V. Jurgučio oratorijos Donelaitis mecosoprano partijas. Atliko kompozitorių A. Bražinsko, A. V. Raudonikio, V. J. Telksnio, B. Gorbulskio, A. Šenderovo, K. Brundzaitės, B. Dvariono, J. Gruodžio dainas, S. Šimkaus, J. Tallat Kelpšos, V. J. Jakubėno, V. Budrevičiaus, V. Montvilos, P. Tamošaičio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas. Dainavo Rytų Europos teatruose, koncertavo Čilėje, Kuboje, Peru, Norvegijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (atliko Adaldžisos vaidmenį V. Bellini operos Norma spektaklyje, 1993, dirigentas A. J. Vasaitis, Čikagos lietuvių opera), Australijoje, Mongolijoje. Lietuvos radijuje įrašė 463, televizijoje – 73 kūrinius.
1
Knygos
Parašė knygas Virš mūsų poliarinė pašvaistė (2005), Skambantys operos klavyrai (2009).
Apdovanojimai
J. Vītolio jaunųjų dainininkų konkurso Rygoje diplomas (1964), SSRS vokalistų konkurso Minske II vieta (1970), tarptautinio G. Enescu vokalistų konkurso Bukarešte II premija ir sidabro medalis (1970), Gedimino ordino Komandoro kryžius (1998).
Atminimo įamžinimas
Apie N. Ambrazaitytę sukurti muzikiniai filmai Dainuoja Nijolė Ambrazaitytė (1980, režisierė D. Kutavičienė), Sėdžiu po langeliu (1986, režisierius K. Musnickas).
L: Nijolė Ambrazaitytė: Nepaprastas balsas / sud. R. Sakalauskaitė, V. Selenis, Z. Vaišvila, J. Valčikaitė Vilnius 2018; R. Aleknaitė‑Bieliauskienė Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė Vilnius 2021.
90