Nijolė Gelžinytė
Gelžinýtė Nijolė 1938 03 17Šiauliai 2018 09 17Vilnius, lietuvių aktorė, pedagogė.
Išsilavinimas ir veikla
1960 baigė Lietuvos konservatoriją (kurso vadovė I. Vaišytė, specialybės pedagogas J. Kavaliauskas). 1960–65 Lietuvos radijo ir televizijos, 1965–2002 – Jaunimo teatro aktorė. 1975–89 dėstė Lietuvos konservatorijoje, 1993–97 – Vilniaus universitete.
Teatras
Reikšmingus vaidmenis sukūrė režisierės D. Tamulevičiūtės spektakliuose: Kadrė (E. Vetemos Vakarienė penkiems 1972), Mamytė (S. Šaltenio Jasonas 1978), Modė (Colino Higginso, J.‑C. Carrière’o Haroldas ir Modė 1983, spektaklis vaidintas 20 m.), Sara Bernar (Johno Murrellio Memuarai 1999), Emilė Dikinson (Williamo Luce’o Amhersto atsiskyrėlė 1989, monospektaklis). Kiti svarbesni vaidmenys: Laura (T. Williamso Stiklinis žvėrynas 1968), Irina (A. Čechovo Trys seserys 1971), Saulė (R. Rastausko Lenktynių aitvaras 1972, visų režisierius G. Žilys), Laima (K. Inčiūros Gulbės giesmė 1975, režisierė K. Kymantaitė), Keit (H. Pinterio Seni laikai 1986, režisierius G. Padegimas). Sukūrė nemažai travesti amplua vaidmenų spektakliuose vaikams (Braškė – V. Palčinskaitės Aš vejuos vasarą..., režisierė A. Ragauskaitė, Jefimčikas – Boriso Gorbatovo Tėvų jaunystė, abu 1968, Gavrikas – V. Katajevo Baltuoja burė tolumoj 1970, Pepė – Pepė Ilgakojinė 1971, pagal A. Lindgren, visų režisierius V. Čibiras).
N. Gelžinytė. Modės vaidmuo (Colino Higginso ir J.‑C. Carrière’o Haroldas ir Modė 1983, režisierė D. Tamulevičiūtė, scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė F. Linčiūtė‑Vaitiekūnienė, © LATGA, 2020; Haroldas – S. Bareikis)
Kita veikla
Vaidino kino filmuose (Metai baigiasi saulėlydžiu 1990, režisierius Olegas Ditkovskis), televizijos serialuose (Ela Baronienė – Atžalos 1998–2000, režisierius Saulius Vosylius), režisavo spektaklį A. Čechovo Žuvėdra (1997, Keistuolių teatre), įgarsino animacinių filmų.
Atminimo įamžinimas
Apie N. Gelžinytę sukurtas dokumentinis filmas Kambariai be durų (1997, režisierius E. Zubavičius).
1706