Nijolė Laurinkienė

Laurinkenė Nijolė 1951 07 08 (dokumentuose – 08 08)Mažieji Lieponys (Trakų rj.), lietuvių etnologė, tautosakininkė. Habil. dr. (hum. m., 1997). I. Šimelionio duktė, S. Šimelionio sesuo.

Biografijos faktai

1974 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1985 dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (iki 1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas), 1994–2004, 2010–21 Sakytinės tautosakos skyriaus vadovė; vyriausioji mokslo darbuotoja. 1992–93 stažavo Vokietijoje (Alexandro von Humboldto fondo stažuotė). 1984, 1997 dėstė Vilniaus universitete, 2001–07 – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Tyrimų sritys – baltų religija ir mitologija, lietuvių folkloras.

Nijolė Laurinkienė

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose (1990), Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose (1996), Žemyna ir jos mitinis pasaulis (2013), Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje (2019). Parengė Lietuvių liaudies dainyno t. 10 (Jaunimo dainos. Meilės dainos 1995), tęstinio leidinio Tautosakos darbai 5 tomus.

Paskelbė 140 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose.

Apdovanojimai

J. Basanavičiaus premija (2019).