Nijolė Lukšionytė
Lukšionýtė Nijolė, Lukšionýtė‑Tólvaišienė 1954 04 30Ežaičiai (Klaipėdos rj.) 2014 11 28Kaunas, lietuvių dailėtyrininkė, architektūros istorikė. Dr. (hum. m.; architektūros m. kand. 1984; HP 2005). 1977 baigė LSSR dailės institutą. 1977–2001 dirbo Architektūros ir statybos institute Kaune (iki 1991 Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutas). 1996–2014 dėstė Vytauto Didžiojo universitete; profesorė (2006). Tyrinėjimų sritis – 19 a.–20 a. pradžios Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų, bažnyčių ir dvarų architektūra, kultūros paveldo apsauga. Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto narė (nuo 1992).
Knygos
Svarbiausi veikalai: Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje (2000), Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (2001), Antanas Vivulskis (1877–1919): Tradicijų ir modernumo dermė (2002), Vilniaus architektai 1850–1914 (Architekci Wileński 1850–1914 2005). Knygų Lietuvos architektūros istorija (t. 3 2000), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia, Vilnius 1900–2005: Naujosios architektūros gidas (abi 2005; 22011), Pilys ir dvarai: Estija, Latvija, Lietuva (Pilis un muižas Igaunijā, Latvijā, Lietuvā 2007), Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika, Medinis Kaunas (abi 2008), Kaunas 1918–2015: Architektūros gidas (2015) viena autorių.
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (2006).
Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos: skiriama Nijolei Lukšionytei / sud. A. Kulvietytė‑Cemnolonskė Kaunas 2017.
2271