Nijolė Mirončikaitė

Mirončikáitė Nijolė, Timnskienė 1941 09 22Kaunas, lietuvių teatro aktorė. 1963 baigė Lietuvos konservatoriją (Alinos Iljinos, I. Vaišytės mokinė). Nuo 1964 vaidina Šiaulių dramos teatre. 1970–92 (su pertraukomis) dėstė Šiaulių pedagoginio institute, 1977–83 dirbo Šiaulių muzikos aukštesniojoje mokykloje, 1995 – įvairiose mokyklose Šiauliuose, nuo 1998 (su pertraukomis) dėstė Šiaulių universitete. Nuo 1993 rengė kultūros laidas Šiaulių televizijoje.

Nijolė Mirončikaitė

Nijolė Mirončikaitė

N. Mirončikaitė (kairėje). Pošliopkinos vaidmuo (N. Gogolio Revizorius 2019, režisierius A. Giniotis, dailininkė Laura Luišaitytė; priekyje Chlestakovas – Arnas Ašmonas, ant sofos Ivanova – Vilija Paleckaitė)

Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų; svarbesni: Gerda (V. Mykolaičio‑Putino Valdovas), Skaitovė (Kaip žydėjimas vyšnios..., pagal S. Nėrį, abu 1974), Auklė, Martirija (F. Garcíjos Lorcos Donja Rosita 1976, Bernardos Albos namai 1982), Cecilija (P. Vaičiūno Prisikėlimas 1977), Motina (I. Bergmano Žemuogių pievelė 1985), Žemaitė, Veikšienė‑Petrauskienė (V. Jasukaitytės Žemaitė), Ivona (J. Cocteau Baisūs tėvai, abu 1986), Pulkininko našlė (J. Smuulio Pulkininko našlė, arba Gydytojai nieko neišmano 1990), Vizer (R. Harlingo Plieninės magnolijos 2001), Džudit Felouz (T. Williamso Iguanos naktis 2011), Marfa (N. Leskovo Ledi Makbet iš Mcensko apskrities 2012), Ema (A. Špilevojaus Bagadelnia 2018), Pošliopkina (N. Gogolio Revizorius 2019). Režisavo spektaklių (R. Thomas Aštuonios mylinčios moterys 1993, sukūrė Senelės vaidmenį, N. Cowardo Išdykėlė dvasia 1995, vaidino Madam Arkati, P. Chesnot Į sveikatą, pone! 1999, sukūrė Luizos vaidmenį, J. Anouilh’aus Generolai su sijonais 2004, vaidino Gabrielę, R. Lamoureux Sriubinė 2006, sukūrė Violetos Desin vaidmenį).

1706