Nika

Nikà (532), sukilimas Konstantinopolyje. Didžiausias Bizantijos istorijoje. Manoma, kilo dėl gyventojų nepasitenkinimo dideliais mokesčiais ir diduomenės tarpusavio kovos dėl valdžios. Įtampa mieste padidėjo 531 pabaigoje, kai už žmogžudystę buvo suimta keletas mieste buvusio hipodromo žirgų lenktynių sirgalių grupių (mėlynųjų ir žaliųjų) narių. Dalis jų buvo pakarti, 532 01 dalis pabėgo ir pasislėpė bažnyčioje, kurią apsupo įpykusi minia. 532 01 13 hipodrome vyko varžybos, į kurias rinkosi įsiaudrinusi minia, nuo pat varžybų pradžios pradėjusi įžeidinėti imperatorių Justinianą I Didįjį, stebintį varžybas iš savo rūmų. Dienai baigiantis minia, šaukdama Nika! (gr. kvietimas siekti pergalės), pradėjo Justiniano I Didžiojo rūmų puolimą, kuris truko penkias dienas. Kovos vyko visame mieste, buvo sudeginta daug rūmų, Šv. Irenos, Šv. Sofijos soborai. Sukilėliai reikalavo nušalinti mokesčių vyriausiąjį rinkėją, vėliau net paskelbė imperatoriumi ankstesnio imperatoriaus Anastasijaus I giminaitį Hipatijų. Amžininkų liudijimu, daugiau Justiniano I žmonai Teodorai reikalaujant karvedžiai Belisarijas ir Mundas 532 01 18 sukilimą numalšino. Nužudyta apie 30 000 maištininkų, tarp jų ir Hipatijus, sukilimą rėmę senatoriai ištremti.