Nikaragvos gamtinis žemėlapis
Nikarãgvos gamtà
Krantai
Nikaragvos kranto linijos ilgis 910 kilometrų. Karibų jūros pakrantė vingiuotesnė negu Ramiojo vandenyno, joje daugiau įlankų (Bismuno, Perlaso, Bluefieldso, San Juan del Nortės) ir upių deltų. Išilgai Karibų jūros pakrantėje yra koralų rifų ir nedidelių salų, apsuptų koralų rifais (Maízo, Miskitoso, Perlaso).
Reljefas
Nikaragvos vakarinė ir centrinė dalys – Kordiljerų kalnų sistemos kalnagūbriai: Cordillera Isabella (Cochagóno kalnas; aukštis iki 1745 m), Cordillera Chontaleña, Cordillera Dariense, Serrenías Huapí. Cordillera de Dipilto ir Jalapos kalnagūbriuose (prie sienos su Hondūru) yra Nikaragvos aukščiausia vieta – Mogotóno kalnas (2438 m, kitais duomenimis, 2107 metrai). Šalies vakarinė dalis yra aktyvioje seisminėje zonoje, dažni žemės drebėjimai.
Masaya ugnikalnis
Vakaruose ir pietuose yra tektoninė įduba, kurioje telkšo Nikaragvos ir Managvos ežerai. Įdubos vakariniame pakraštyje yra veikiančių ugnikalnių: San Cristóbalio (aukštis 1745 m), Telicos (1060 m), Momotombo (1191 metras). Nikaragvos ežere, Ometepės saloje yra Concepcióno (1610 m) ir Maderaso (1394 m) veikiantys ugnikalniai. Šalies rytinę dalį užima Moskitų Krantas.
Klimatas
Klimatas tropinis jūrinis ir subekvatorinis musoninis. Aukščiausia temperatūra 28–32 °C, žemiausia temperatūra 19–26 °C, kalnuose vėsiau. Rytuose per metus iškrinta 2800–6600 mm kritulių (daugiausia birželį–rugpjūtį, mažiausia – kovą), vakaruose – 1300–1500 mm (daugiausia gegužę–spalį), kitur – 800 milimetrų. Dažni uraganai.
Nikaragvos ežeras
Vidaus vandenys
Pietinėje dalyje upių tinklas tankus, didžiausios upės – Coco (ja eina Nikaragvos ir Hondūro siena), Grande de Matagalpa, Escondido, San Juanas (teka Nikaragvos ir Kosta Rikos siena); visos teka į Karibų jūrą. Vakarinėje dalyje yra trumpų kalnuose prasidedančių upių, tekančių į Ramųjį vandenyną. Moskitų Krante daug pelkių.
Nikaragvoje yra didžiausi Centrinėje Amerikoje Nikaragvos ežeras ir Managvos ežeras. Abu juos jungia Tipitapos upė.
Dirvožemiai
Dirvožemiai šalies rytuose daugiausia rūgštžemiai, rytinėje pakrantėje – šlynžemiai, kalnuose ir Nikaragvos vakaruose – rudžemiai ir vulkanžemiai, prie Nikaragvos ir Managvos ežero – blizgažemiai.
Nikaragvos kraštovaizdis (šalies šiaurinė dalis)
Augalija
Miškai užima 1/4 Nikaragvos teritorijos. Moskitų Krante vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai, šalies vidurinėje dalyje – mišrieji ir lapus metantys miškai, tektoninėje įduboje – savanos ir spygliuoti krūmai.
Gyvūnija
Veisiasi pumos, elniai, beždžionės, gyvatės. Gausu paukščių.
Omepetės salos pakrantė
Aplinkos apsauga
Izabelės Kordiljeros kalnuose yra Saslayos nacionalinis parkas. 3 UNESCO biosferos rezervatai: Bosawaso (plotas 21 815 km2, įkurtas 1997), Río San Juano (13 929 km2, 2003) ir Ometepės salos (2010).
9 Ramsaro konvencijos (Nikaragvoje įsigaliojo 1997) saugomos vietovės (plotas 4068,5 km2).
Nikaragvos konstitucinė santvarka
Nikaragvos partijos ir profsąjungos