nikeliãvimas, apsauginės nikelio dangos (1–50 μm storio) sudarymas ant gaminio paviršiaus. Dažniausiai nikeliuojama elektrocheminiu (elektrolizuojant nikelio druskų tirpalus), rečiau cheminiu (redukuojant tuos tirpalus) būdu. Nikeliuojant elektrocheminiu būdu gaunamos cheminiam poveikiui (šarmų, kai kurių rūgščių, druskų tirpalų, sieros) atsparios dangos; jos būna (tai priklauso nuo elektrolizės režimo ir elektrolito sudėties) matinės, pusiau blizgios ir blizgiosios; vienasluoksnės, dvisluoksnės ir trisluoksnės. Nikeliavimas dažniausiai naudojamas kartu su kitais elektrocheminiais nusodinimo būdais, pvz., plienas, cinko lydiniai iš pradžių variuojami, po to nikeliuojami ir chromuojami. Dažniausiai nikeliuojami plieno, vario, cinko, aliuminio, rečiau magnio, titano ir kiti lydiniai, t. p. keramika, plastikai, stiklas. Nikeliavimu gerinamos automobilių, dviračių, medinių įrankių, matavimo ir kitų prietaisų detalių, namų apyvokos daiktų paviršiaus savybės (pvz., didinama apsauga nuo korozijos), t. p. estetinė jų išvaizda.
1802