nikelio rūdos

nkelio rdos, mineralų sankaupos, iš kurių gaunamas nikelis arba jo junginiai. Skiriamos sulfidinės vario ir nikelio rūdos ir silikatinės nikelio rūdos. Sulfidinėse vario ir nikelio rūdose svarbiausi mineralai yra pentlanditas (Fe,Ni)₉S₈, mileritas NiS, pirotinas FeS, chalkopiritas CuFeS₂, kubanitas CuFe₂S₃, magnetitas Fe₃O₄. Jų telkiniai formuojasi kristaliniuose skyduose ir senose platformose iš bazinės magmos. Nikelio kiekis rūdose nuo 0,3 iki daugiau kaip 4,0 %. Iš nikelio rūdų (be nikelio ir vario) dar gaunama kobaltas, auksas, platina, paladis, rodis, selenas, telūras, siera. Silikatinių nikelio rūdų svarbiausi mineralai yra nikelinas NiAs, garnieritas (Ni,Mg)₃Si₂O₅(OH)₄, nontronitas Fe₂[(OH)₂|Al_0,33Si_3,67O₁₀]_0,33·(H₂O)₄, kerolitas (Mg,Ni)₃Si₄O₁₀(OH)₂·H₂O, serpentinas Mg₆[(OH)₈|Si₄O₁₀], getitas FeO·OH, asbolanas (Ni,Co)_2-xMn₄₊(O,OH)₄·nH₂O. Jų telkiniai susidaro ultrabazinių uolienų dūlėjimo plutoje. Rūdose nikelio yra ne mažiau kaip 1 %. Kai kuriuose telkiniuose kartu slūgso geležies ir nikelio rūdos (geležies 50−60 %, nikelio 1,0−1,5 %).

nikelinas

Nikelio rūdos didžiausi telkiniai yra Australijoje (Vakarų Australijos valstija), Kanadoje (Sudbury apylinkės, Kvebeko, Manitobos provincijos), Kuboje (Holguíno provincija), Naujojoje Kaledonijoje, Rusijoje (Pečengos, Norilsko apylinkės, Vidurinis ir Pietų Uralas).