nikelis
nikelis
nkelis (Niccolum; germ. Nickel – kalnų dvasia), periodinės elementų sistemos VIII B grupės cheminis elementas. Sidabriškai baltas, kietas, kalus, tąsus metalas. Kubinė centruotojo paviršiaus kristalinė gardelė. Feromagnetikas. Atsparus oro, vandens ir šarmų poveikiui, milteliai piroforiški. Ore apsitraukia apsaugine NiO plėvele. Iš lėto reaguoja su druskos, vandenilio fluorido, sieros, fosforo rūgštimis, tirpsta praskiestoje azoto rūgštyje. Reaguodamas su deguonimi sudaro nikelio oksidus NiO ir Ni2O3. Kaitinamas prisijungia halogenus, chalkogenus, fosforą. Iš druskų svarbiausios nikelio sulfatas, nikelio chloridas (naudojami nikeliavimo elektrolitams gaminti). Bevandenės druskos yra bespalvės, kristalohidratai – žalios, melsvos spalvos. Gamtoje randama apie 50 nikelio mineralų, svarbiausi iš jų pentlanditas (Ni, Fe)9S8, mileritas NiS, nikelinas NiAs, anabergitas Ni3[AsO4]2·8H2O.
Nikelis gaunamas iš rūdų hidrometalurginiu arba pirometalurginiu būdu. Gryninamas elektrolize. Daugiausia naudojamas nikelio lydinių pavidalu. Nikeliu legiruojamas plienas, dengiami plieno, aliuminio, ketaus gaminiai (apsauginės ir dekoratyviosios dangos). Iš gryno nikelio gaminama cheminė įranga, branduoliniais reaktoriai, akumuliatorių elektrodai, smulkiadispersis nikelis naudojamas kaip katalizatorius, antikorozinių dažų pigmentas.
Nikelis būtinas augalams ir gyvūnams. Žmogui per parą reikia 25–35 μg nikelio. Nikelis skatina eritrocitų skersmens ir glikogeno kiekio juose didėjimą, deguonies įsavinimą, leukocitų fagocitinį aktyvumą, angliavandenių apykaitą, aktyvina amilazes, arginazę, veikia oksidacinius procesus, didina albuminų, fibrinogeno, mažina cholesterolio kiekį kraujuje. Nikelio stoka mažina organizmo aktyvumą, augimą ir vystymąsi, plaukų augimą, trikdo Zn ir Ca apykaitą. Perteklius organizmui yra toksiškas, gali sukelti kancerogenezę, kraujo išsiliejimą smegenyse ir antinksčiuose, t. p. slopina enterokinazės ir žarnų šarminės fosfatazės aktyvumą, Ca ir Mg įsavinimą, baltymų koncentraciją kraujuje, sukelia eritrocitozę. Nikelis kaupiasi kepenyse ir inkstuose, jo yra vidaus sekrecijos liaukose, odoje, raumenyse (vyrų audiniuose ir organuose nikelio yra daugiau). Nikelio yra javų grūduose, daržovėse, vaisiuose, pieno produktuose, mėsoje, žuvyse. Iš organizmo šalinamas su ekskrementais ir šlapimu.
Nikelį 1751 atrado A. F. von Cronstedtas.
1
2591
1872