Niki de Saint Phalle
de Saint Phalle Niki (Niki de Sen Fal), tikr. Catherine‑Marie Agnès Fal 1930 10 29Neuilly‑sur‑Seine (prie Paryžiaus) 2002 05 21San Diego (Kalifornijos valstija), prancūzų tapytoja, skulptorė. Savamokslė. 1933 su tėvais persikėlė į Niujorką. 1952 grįžo į Paryžių studijuoti vaidybos. 1953 sveikdama po nervinio išsekimo pradėjo kurti; nutapė brutaliojo meno stilistikos kūrinių. Vėliau sukūrė informel dailę parodijuojančių performansų (ciklas Sušaudyti paveikslai 1960–61). Nuo 1960 gyveno ir kūrė su J. Tinguely, tapo avangardistinės grupuotės Naujasis realizmas nare. Bendravo su R. Rauschenbergu, J. Johnsu.
Kūryba
Kūrybai įtakos turėjo A. Gaudí. Iš namuose rastų įvairių daiktų (objet trouvé), indų šukių sukūrė objektų ir asambliažų (Autoportretas, apie 1959, altorius Autel O.A.S 1962–92, Mano širdis priklauso Marceliui Duchamp’ui 1963). Susidomėjusi moters reprezentavimo dailėje ir visuomenėje tema sukūrė groteskiškų skulptūrų ciklą Nuotakos (1963).
Įkvėpta draugės nėštumo 7 dešimtmečio pradžioje pradėjo kurti savitą naiviosios figūrinės skulptūros stilių. Ryškių spalvų atletiškos, aptakių formų moterų figūros šlovina moteriškumą, kuria žaismingą ir šventišką nuotaiką. Kiti žymesni kūriniai: ciklas Merginos (vadinamosios Nanas, nuo 1964), skulptūra‑paviljonas Ji. Katedra Stokholme (su J. Tinguely, P. O. Ultvedtu, 1966, sunaikinta), I. Stravinskio fontanas šalia Pompidou nacionalinio meno ir kultūros centro Paryžiuje (su J. Tinguely, 1983), Taro kortų sodas Pescia Fiorentinoje (Toskana, 1998, inspiruotas A. Gaudí Güellio parko komplekso Barselonoje). Sukūrė filmų (Tėvelis / Daddy 1973), scenovaidžių baletams. Iliustravo ir parašė knygų (Laikydamasis už rankų AIDS neužsikrėsi / AIDS, You Can’t Catch it Holding Hands 1986).
N. de Saint Phalle. Merginos (vadinamosios Nanas) Hannoveryje (1974; © LATGA / ADAGP, 2020)
Apdovanojimai
Imperatoriškoji premija (2000).
2271