Nikiforas Grigoras

Nikforas Grgoras (Nikēphoros Grēgoras), Nikefòras Grigãlius 1295Ponto Heraklėja (dabar Karadeniz Ereğli, Zonguldako provincija, Turkija) 1360prie Konstantinopolio (dabar Stambulas), bizantiečių istorikas, filosofas, teologas. Jaunystėje imperatoriaus Androniko II Paleologo paskirtas archyvų prižiūrėtoju, 1326 vadovavo diplomatinei misijai pas Serbijos karalių Steponą Urošą III. 1328 pasiūlė reformuoti kalendorių (vėliau beveik nepakeistą Nikiforo Grigoro idėją įgyvendino popiežius Grigalius XIII). 1328 Androniką II Paleologą nuvertė nuo sosto jo vaikaitis Andronikas III Paleologas. Nikiforas Grigoras pasitraukė į vienuolyną, kur išgarsėjo filosofine polemika su žymiu Aristotelio sekėju, vienuoliu Barlaamu Kalabriečiu. Vėliau Nikiforas Grigoras mėgino neigti Dievo garbinimo atsiskyrus nuo visuomenės doktriną (hesichazmą). 1347 į sostą įžengus imperatoriui Jonui VI Kantakuzinui sustiprėjo hesichazmo šalininkų Atono kalno vienuolių įtaka, Nikiforas Grigoras pasitraukė iš viešojo gyvenimo. Svarbiausias veikalas − Bizantijos istorija (37 knygos); apima laikotarpį nuo Lotynų imperijos sukūrimo (1204) iki 1354 ir iš dalies yra Jurgio Pachimero veikalo Istorija tęsinys.