Nikiforas II Fokas

Nikforas II Fòkas (Nikēphoros II Phokas) 912Kapadokija 969 12 10 ar 11Konstantinopolis, Bizantijos imperatorius (963–969). Karvedžio Bardo Foko sūnus. Apie 954 perėmė iš tėvo vadovavimą kariuomenei Bizantijos imperijos rytinėje dalyje. 961 atkariavo iš arabų Kretos salą, 962 Kilikiją ir Kiprą, vėliau užgrobė ir kitas musulmonų jūrų bazes. 963 mirus imperatoriui Romanui II jo našlės regentės Teofanos iniciatyva Cezarėjoje pasiskelbė imperatoriumi, nužygiavęs į Konstantinopolį nuvertė imperiją administravusį eunuchą Juozapą Bringą, vėliau vedė Teofaną. Nikiforo II Foko valdymo laikais Bizantija sėkmingai kariavo su arabais, išstūmė juos iš Sirijos, pasipriešino bulgarams ir germanams. Nikiforo II Foko valdžia Bizantijos viduje dėl per didelio jo įtarumo buvo nepopuliari, net geriausi patarėjai buvo nuolat keičiami. Teofanai pritariant buvę Nikiforo II Foko draugai, vadovaujami karvedžio Jono Cimiskio (nuo 969 imperatorius Jonas I Cimiskis) rūmuose jį nužudė.