Nikforas Kalstas Ksantòpulas (Nikephoros Kallistos Xanthopoulos, Nicephorus Callistus Xanthopoulos) apie 1256? apie 1335?, Bizantijos rašytojas, Bažnyčios istorikas. Vienas Šv. Sofijos soboro Konstantinopolyje dvasininkų, retorikos ir teologijos dėstytojas, gyvenimo pabaigoje tapęs vienuoliu. Naudodamasis soboro rankraščių biblioteka, šv. Eusebijo Cezarėjiečio, Evagrijaus Scholastiko (6 a.) veikalais apie Bažnyčios istoriją ir anoniminiais 10 a. tekstais sudarė 23 tomų (išliko 18) Bažnyčios istoriją (Ecclesiasticae Historiae). 1–18 tome aprašė įvykius nuo krikščionybės pradžios iki Bizantijos imperatoriaus Foko egzekucijos 610 metais. Istorijoje pateikė svarbių dokumentinių žinių apie ankstyvąją Bažnyčią, dogminius skirtumus, erezijas ir skilimus, papildydamas istorinę medžiagą hagiografiniais, liturginiais ir legendiniais Bizantijos tekstais. Neišlikę 5 tomai buvo sudaryti iš kronikų, kuriose įvykiai plėtojami iki imperatoriaus Leono VI Išminčiaus mirties 912 metais. Istorija dedikuota imperatoriui Andronikui II Paleologui, ji atspindi 13–14 a. bizantinio humanizmo idėjas; teksto aiškumui trukdo įmantrus stilius. Dar parašė komentarų šv. Grigaliaus Nisiečio, Bizantijos vienuolio šv. Jono Klimako tekstams, traktatų apie Bizantijos metines religines šventes, pastabų apie Gavėnios ir Velykų giesmes, eilių apie imperatorius, patriarchus ir kitus garbingus asmenis ir, kaip išimtį, retorinių pasaulietinių eilių.
Nikeforas Kalistas Ksantopulas