Nikodemas Švogžlys-Milžinas

Švogžlỹs-Mižinas Nikodemas, Mižinas 1899 04 10Trebučiai (Švenčionių vlsč.) 1985 01 19Vievis (Trakų rj., palaidotas Kernavės bažnyčios šventoriuje), Lietuvos katalikų kunigas, rašytojas, kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas. 1925 baigęs Kauno kunigų seminariją įšventintas kunigu. 1925–27 Molėtų mokyklos kapelionas. 1927–30 Kaišiadorių katedros vikaras, kurijos notaras ir mokyklos kapelionas. Klebonavo Kernavėje (1930–34), Gegužinėje (1934–39), Onuškyje (1939–1953), Kaune (1953–1954), Bijutiškyje (1954–58) ir nuo 1959 Kruonyje. J. Basanavičiaus ir K. Būgos paskatintas užrašinėjo tautosaką, rinko tautodailės dirbinius ir senienas, steigė muziejėlius. 1918 Vilniaus kalendoriuje debiutavo eilėmis (eiliavo ir lenkų, rusų, baltarusių, lotynų kalbomis). Išleido dramą apie lenkų okupuotą Vilniaus kraštą Vilniaus sūnūs (1932; kitos dramos liko rankraščiais), publicistinio pobūdžio knygas apie Vilniaus šventoves O šventasis Vilniau!, Vilniaus Aušros vartai (abi 1940). Periodikoje paskelbė bažnyčių archyvais ir kitais šaltiniais paremtų kraštotyros darbų, parašė keliasdešimt Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių istorijų, kunigų (monografija Knyga apie kunigą profesorių dr. Juozapą Stakauską 1980, išleista savilaidos būdu), vyskupų (monografija Vyskupas Juozapas Kukta, 1873–1973, išleista 2003), knygnešių, daraktorių ir kitų biografijų. Rankraštinis palikimas saugomas Kaišiadorių vyskupijos kurijoje ir bažnyčiose.

L: Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino gyvenimas ir kūryba / sudarė J. Kilčiauskienė Kaunas 2001.

2271