Karačencov Nikolaj (rus. Николай Караченцов; Nikolajus Karãčencovas) 1944 10 27Maskva 2018 10 26Istra (Maskvos apskritis), rusų aktorius. 1967 baigęs Maskvos dailės teatro mokyklą‑studiją vaidino Maskvos teatre Lenkom (iki 1990 Lenino komjaunimo teatras). Išgarsėjo roko operose Tilio Ulenšpygelio (G. Gladkovo Tilis 1974, libretas G. Gorino, pagal Ch. De Costerą) ir Grafo Rezanovo (A. Rybnikovo Junona ir Avos 1981, pagal A. Voznesenskį) vaidmenimis, juose derino jausmingą vaidybą, dainavimą, akrobatiką. Reikšmingiausius teatro vaidmenis sukūrė režisieriaus M. Zacharovo spektakliuose: Reindžerių vadas ir Mirtis (Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis 1976, pagal P. Nerudą), Zemcovas (A. Arbuzovo Žiaurūs žaidimai 1979), Aleksejus (V. Višnevskio Optimistinė tragedija 1983), Seržas (D. Lipskerovo Emigrantų mokykla 1990), Menšikovas (G. Gorino Juokdarys Balakirevas 2001).
Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų kino (Zlatas – Jaroslavna, Prancūzijos karalienė 1979, režisierius I. Maslenikovas, Džefas Pitersas – Trestas, kuris žlugo 1982, režisierius A. Pavlovskis, Vasilijus – Baltosios Rasos 1984, režisierius I. Dabraliubavas, Goša – Kaip tapti laimingam 1986, režisierius J. Čiuliukinas, Bilis Kingas – Žmogus iš Kapucinų bulvaro 1987, režisierė A. Surikova) ir televizijos (Busyginas – Vyriausiasis sūnus 1976, režisierius V. Melnikovas, Markizas Rikardas – Šuo ant šieno 1978, režisierius J. Fridas) filmuose. Vaidybai būdinga improvizacija, dažnai – ekscentrika ir bufonada. Vaidino televizijos serialuose, koncertavo kaip dainininkas.
1706